Kokių tik patarimų būta bėgant metams. Kai kurie jų skamba tiesiog neįtikėtinai!
Rūmų gydytojų receptai
Jų uolumui nebuvo ribų. Ko tik nesugalvodavo vargšai gydytojai, kad tik išgydytų svarbiausius asmenis nuo slogos. Priemonės nuo slogos būdavo skirtos carams, kunigaikščiams, karaliams ir princams.
Pavyzdžiui, Pauliaus I gydytojas gydė savo pacientą žvakėmis iš lašinių. O štai Onorė de Balzako gydytojas buvo sąžiningas su rašytoju. Kiekvieną kartą peršalus, jis išrašydavo vieną ir tą patį receptą – visą dieną naudoti nosines. Romos popiežius Paulius IV, kuris gyveno XVI amžiuje, gydėsi parmezano sūriu – valgyti jį tekdavo beprotiškais kiekiais.
Vaistažolių preparatai
Kai kurios senovėje veiksmingos buvusios priemonės nuo slogos yra taikomos ir šiandien. Vienas senas patikrintas metodas – lašinti į nosį gebenės, laukinių krienų, nasturtų sultis. Į šiuos augalus pagalbos kreipdavosi net XVI amžiuje. Vėliau gydytojai ėmė naudoti imbiero šaknies ir citrinos sulčių mišinį. Viduramžių valstiečiams padėdavo gluosnio žievės nuoviras. Beje, gluosnio „kojos" gydydavo ne tik nuo slogos, bet ir nuo reumato, o pirmasis aspirinas buvo pagamintas XIX amžiuje būtent iš gluosnio žievės.
Cheminiai preparatai
Cheminės priemonės nuo slogos atsirado XIX–XX amžių sandūroje (lazdelės, milteliai, skysčiai, tepalai, tabletės, žvakutės). Šitų priemonių sudėtyje buvo gyvsidabrio dichlorido, jodoformo, boro rūgšties, talko, alūno. Paruoštus gydomuosius preparatus buvo galima įsigyti vaistinėse. Dažniausiai jie būdavo gaminami Vokietijoje.
Vonelės kojoms
Šiaurės Europoje ir dabar yra populiarios vonelės kojoms. Pradinė vandens temperatūra vonelėje turi būti lygi 37 laipsniams. Palaipsniui ji didinama iki maksimalios – kol įmanoma kentėti. Manoma, kad vonelės pagerina kraujo tiekimą į nosies gleivinę. Šiltos kojos verčia dirbti imuninę sistemą po peršalimo. Iki dabar išlikęs patarimas – eiti miegoti su kojinėse esančiomis sausomis garstyčiomis arba pagarinti kojas garstyčių vonelėje. Tačiau šitie gana paprasti ir veiksmingi metodai turi kontraindikacijų, tarp kurių – diabetas, trofiniai pažeidimai.
Rumunų mišinys
Druska ir citrina – tai rumunų receptas nuo slogos. Mišinio pagaminimui jums prireiks: 0,5 citrinos, 1 šaukštelio druskos, 50 g vandens. Citrinos sultis išspauskite, įdėkite šaukštelį druskos, įpilkite vandens ir mišinį pipete lašinkite į nosį. Toks gydymas sutraukia kapiliarus, sumažina patinimą, tačiau tokį mišinį atlaikys ne kiekvienas. Gydytojai nepataria naudotis tokiu metodu, gydant slogą vaikams: jei gleivės pateks į klausos vamzdelį, gali prasidėti ūmus otitas (ausų uždegimas).
Vokiečių receptas
Vokiečiai yra ne tik gerų užkandžių, bet ir neblogų priemonių nuo slogos ekspertai. Vienas labiausiai paplitęs liaudiškas receptas nuo slogos: sutarkuotus krienus sumaišykite su cukrumi ir obuoliu. Laimei, šito mišinio nereikia niekur lašinti. Jį reikia valgyti. Keletą valgomų šaukštų per dieną galima suvalgyti kartu su patiekalu. Krienai naudingi, nes sustiprina imunitetą ir netrukdo skrandžiui dirbti, kovoja su virusais, bakterijomis ir grybeliais. Krienuose (kaip ir česnake) yra medžiagų, kurios gali nudeginti (jei krienus lašinsite į nosį).