Viešai apžiūrai išstatytas kūnas abejoti neleidžia: ši „-ienė“ puikiai susidorojo su iššūkiu, skamba plojimai ir pasigėrėjimo šūksniai, ir tik vėliau į galvą ima gręžtis įkyrus klausimas: kodėl reikia taip apsinuoginti, parodyti visiems nuo draugų iki menkai pažįstamų praeivių, kaip greitai ir efektyviai atkovojai savo kūno formas?

Papūtusios lūpas, įsispraudusios į per siūles traškančius bikinius, apsitempusios iš paauglystės laikų, kai dar buvo klausomasi „Mango“ ir „Naktinių personų“, išlikusiais džinsiniais šortais, nusiglaisčiusios per ryškiu makiažu, išsirietusios taip, kaip buvo madinga išsiriesti pirmosioms „One.lt“ vartotojoms, ieškodavusioms „seksulkos vaikinuko“, iš „Facebook“ pakraščių vis išlenda per trisdešimt perkopusios „-ienės“, kurių dviprasmiškos nuotraukos kimba į akis. Kai kurios dar ir prie vežimėlio su kūdikiu pozuoja išsiraičiusios tokiomis pozomis ir tokiais atvirais klubiniais drabužiais, kad net ir užgrūdintų širdžių piliečiai nori nusukti akis.

Neseniai priėmiau į draugus seniai matytą trisdešimt vienerių bendraklasę ir nustebau – ištekėjusi ir sūnų turinti jauna moteris srautą tiesiog užtvindė fantazijai vietos nepaliekančiomis nuotraukomis.

 Štai ji prie palmės, tysanti ant gulto ir į dangų iškėlusi styrančią krūtinę, štai gurkšnoja kokteilį klube gilia kaip Didysis Kanjonas iškirpte, štai ir šeimos nuotrauka – abi su mama įsispraudusios į trumputes sukneles, šviečia tamsą sklaidantis makiažas ir peroksidiniai plaukai, šalia raumenis papūtęs vyras bei penkiametis sūnus, vienintelis nuotraukoje panašus į tikrą ir paprastą žmogų. 

Dar viena mokyklos laikų bičiulė galingą krūtinę ir liekną figūrą demonstruoja net fotografuodamasi „pižamų vakarėlyje“ su dukra. Tiek makiažo, kad užtektų išpuošti visą vestuvininkių pulką, tradiciškai papūstos lūpos ir žvilgsnis iš padilbų. Tas pozas, kurios nepadarytų gėdos geriausioms pornografinių filmų aktorėms, mėgdžioja ir dukra. Nors persirito tik kiek daugiau nei pusę kelio link pilnametystės. 

Kartą gerokai sutrikau, kai savo vestuvių ketvirtųjų metinių proga toji pati pažįstama, kuri visuomenės teismui pateikė „Prieš nėštumą. Po gimdymo“ nuotraukų koliažą, savo profilyje paskelbė erotinės fotosesijos nuotraukas. Gražus kūnas, dailūs apatiniai, tačiau pozos ir stilius – beveik peržengiantys vulgarumo ribas. Dar keisčiau atrodė, kai vaizdą nuotraukose komplimentais apipylė vyras, pasidžiaugęs: žmona tokia graži, tokia graži, kad norisi visiems rodyti. Nesiginčiju, kiekvienas savaip siekia dėmesio, bet kai erotinės fotosesijos nesibaigė nei pažįstamai laukiantis, nei pagimdžius, kai tiek lovoje, tiek prie Kalėdų eglutės, tiek nuotraukose su tėvais ar kūdikiu moteris pozavo tokia pat „seksulkos“ maniera, kilo klausimas – KODĖL?

Nagi iš tiesų, kodėl tiek daug į brandą pamažu žengiančių „-ienių“ su tokiu įkarščiu štampuoja seksualumu persisunkusias nuotraukas, kodėl ir baigiant vidurinę, ir po penkiolikos metų nesikeičia jų peroksidinė plaukų spalva, trumpučiai sijonai ir žodynas? 

Galbūt jas, įpratusias prie žvilgsnių ir komplimentų grožiui, neišlipti iš paauglystės etapo verčia aštriadantė grožio ir mados industrija, asmenybes suvalgantis jaunystės kultas, patriarchalinis vyro ir moters santykių suvokimas – moteris skirta būti gražiu jo žaisliuku, – gal prisideda nuobodulys supratus, kad gyvenimas pernelyg prisisunkęs buities, noras pasipuikuoti prieš draugus ir pažįstamus pasiekimais tobulinant kūną, spaudimas kuo greičiau atgauti formas po gimdymo?

Nuotr. Shutterstock

Diplomais ir knygomis lentynas išpuošę žmonės tikriausiai sakytų – šios jaunos moterys tiesiog per menkai išsilavinusios, kad suprastų, jog atstatydamos visuomenei pripūstas lūpas ir krūtines atrodo juokingai. Tiesa, kai kurios iš tų pernelyg karštų „-ienių“ neblizga nei geru universitetiniu išsilavinimu, nei didžia išmintimi – išskyrus naivias citatas apie rasotas rožes ir gyvenimo kalnus. Ir vis dėlto tarp jų esama ir chemikių, ir kitokių rimtų profesijų atstovių. 

Pusė jų profilio lankytojų, išvydę dar vieną atvirą nuotrauką su seilėta citata, prapliumpa komplimentais, o pusė, visai tikiu, – juokais. Potencialios pornožvaigždės ir nekaltos rožių mergaitės, kalbančios deminutyvais, derinys tikrai atrodo juokingas. 

Dar juokingiau, kai jos išvažiuoja į šiltus kraštus ir auksaspalviuose paplūdimiuose fotografuojasi su vakariniu makiažu, šukuosena ar smėlį šluojančiais nuo dažymo pašiurpusiais plaukais, bikiniu ir aukštakulniais, įlenda į per mažą suknelę arba išverčia krūtinę beveik tiesiai į egzotiškų salotų lėkštę – atseit, žiūrėkite, aš valgau ir nestorėju svajonių šalyje. Grįžusios jos mėgsta fotografuotis su vyro dovanojamais rožių glėbiais – ant minkšto kampo ar prie spintos namuose, vis dar su aukštakulniais, makiažu, šukuosena ir vakarine suknele ar pernelyg aptemptais džinsais. Paminėtina, kad vakarinės suknelės dažnai primena daugiau atveriančius nei dengiančius apatinius. 

Su nenumaldomu įkarščiu jos pleškina savo ant vairo besiilsinčias rankas ilgais lakuotais nagais, kas trečią dieną manikiūras vis keičiasi, spalvų siausmas darosi sunkiai valdomas. Fotografuojasi su tokiomis pat „susitvarkiusiomis“ draugėmis ant įvairiausių lovų, svetainėse, prie jūros, šezlonguose, sporto klubuose, parodydamos kelnaičių kraštelį, šaudydamos svajingais žvilgsniais, išrietusios užpakaliukus. Žvelgiant į tas nuotraukas, nesinori galvoti, kad jas apžiūrinėja ir kolegos įstaigose, darbdaviai, jų vaikų darželio auklėtojos, vyresnio amžiaus giminaičiai.

Gražaus kūno nereikia slėpti, žinau, bet nebūtina ir jį taip primygtinai rodyti pasauliui. Išaugus iš paauglystės, paprastai išaugama ir iš besaikio savęs demonstravimo. Arba ne. Ir tuomet apima toks keistas jausmas: supranti, kaip šaunu vis dar turėti paauglės figūrą, išdailintą veidelį, pažiūrėjus į veidrodį matyti tą pačią skaisčios odos merginą iš mokyklinių nuotraukų, bet kartu žinai, kad tos moterys vis tiek jos neišsaugos amžinai. Negalės amžinai apsimesti vyresnėmis seserimis savo vaikams. Na, galbūt jų vyrams ir patiks būti amžinai vedusiems paaugles, gal būtent jų poreikis mylėti jaunesnes lemia tokį seksualumo bombas sprogdinančių „-ienių“ elgesį?

Gal ir galiu pavydėti joms tobulo kūno, bet ne drąsos taip žaisti su asmeniniu gyvenimu ir traukti į viešumą apatinius. Ne drąsos vesti vaiką į darželį taip, tarsi darytum tai nespėjusi persirengti ir nusivalyti makiažo po nakties klube. Ne elgesio ir išvaizdos, verčiančios spėlioti, ar tik neištekėjai už sutenerio. Et, ta plonytė riba tarp saviraiškos ir savęs išstatymo pajuokai. Seksualumo bombas sprogdinančioms taip ir norisi pasakyti: moterys, esate gražios ir nuostabios neapsinuoginusios, ne persistengusios siekdamos tobulumo.