Gydytoja PANEIGĖ MITĄ apie kepenų skaumsmus

Net 90 proc. lietuvių klaidingai mano, kad kepenis gali skaudėti. Apklaustieji įsitikinę, kad padauginus alkoholio, pavalgius riebaus maisto ar ilgai gydantis vaistais kepenys gali būti skausmingos. Tokius rezultatus atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ šalies mastu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

„Visuomenėje vyrauja mitas, jog kepenis skauda. Tačiau, visų pirma, kepenų audinyje nėra skausmo receptorių – jie išsidėstę tik kepenis supančioje kapsulėje. Dėl šios savo ypatybės organas paprastai vadinamas „tyliuoju“ ar „budinčiu“, – paaiškino gydytoja gastroenterologė Sigita Gelman.

Kepenų skaudėti negali

Antra, nedaugelis žino, kur kepenys yra, tad neretai dėl skrandžio ar virškinimo sutrikimų atsirandantys skausmai painiojami su kepenų, esančių po dešiniuoju šonkaulių lanku.

„Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku gali kilti tempiantis kepenų kapsulei. Kapsulė tempiama didėjant kepenims – jose išsivysčius dideliems navikams ar cistoms. Kita galima skausmo priežastis – tulžies pūslės akmenligė arba sutrikęs nutekėjimas iš tulžies latakėlių. Tačiau daugelio lėtinių kepenų ligų ar pažeidimo toksinėmis medžiagomis atveju skausmas nėra juntamas, o kepenų liga progresuoja. Norint išvengti kepenų pažeidimo ar laiku jį pastebėti, derėtų nuolat rūpintis savo sveikata“, – pridūrė gastroenterologė.

Tyrimu siekta išsiaiškinti, ar visuomenėje pakankamai gerai žinomos kepenų funkcijos. Nors respondentai teisingai įvardijo, kad kepenys: skaido kenksmingas medžiagas (34 proc.), padeda virškinti (22 proc.), valo kraują (22 proc.) – visgi informuotumo lygis pakankamai žemas, nes, pavyzdžiui, 15,2 proc. respondentų klaidingai įsitikinę, kad kepenys išvalo inkstus.

„Kepenys inkstų nevalo. Tačiau jos rūpinasi visu organizmu: filtruoja kraują, skaido daugumą vaistų, kenksmingas medžiagas, patenkančias į organizmą su maistu ir iš aplinkos, alkoholį. Be to, jos gamina tulžį, reguliuoja medžiagų apykaitą, kontroliuoja cholesterolio kiekį ir atlieka daugybę kitų svarbių funkcijų – pastarųjų suskaičiuojama net per 500“, – paaiškino S. Gelman.

Kepenų regeneracijos ypatumai

Tyrimas atskleidė, jog 38 proc. gyventojų įsitikinę, kad joks organas organizme neatsinaujina. Tačiau daugybę funkcijų atliekančios kepenys ypatingos tuo, kad gali regeneruoti. Tai reiškia, kad, nors joms daro įtaką kenksmingi gyvenimo būdo įpročiai, vaistų vartojimas ar lėtinės, kepenis pažeidžiančios, ligos, visgi organo ląstelės geba atsinaujinti ir išlaikyti „organizmo filtro“ bei kitas funkcijas. Daugiausiai respondentų, žinojusių, jog kepenys atsinaujina, gyvena Vilniuje (39,8 proc.).

„Kepenų ląstelės žūsta dėl įvairių veiksnių. Išskirtinė kepenų savybė ta, kad jose likusios sveikos ląstelės nesiliauja dalintis bei daugintis ir tokiu būdu atsinaujina didelė organo tūrio dalis. Norint padėti kepenims atsinaujinti, būtina kuo anksčiau nutraukti kenksmingų medžiagų – alkoholio, nereikalingų vaistų, vaistažolių ar maisto papildų – vartojimą. Taip pat svarbu tinkamai maitintis: rinktis pilnavertį, sveiką maistą, daug daržovių ir vaisių, gerti vandenį. Naudingas ir specialių preparatų, pavyzdžiui, esencinių fosfolipdų, padedančių atnaujinti kepenų ląstelių membraną, vartojimas“, – sakė S. Gelman.

Kas kenkia kepenims?

Geriausiai (net 83,8 proc.) visus kepenims kenkiančius faktorius žinojo 50-59 m. respondentai, kuriems, tikėtina, yra tekę asmeniškai susidurti su tam tikrais kepenų veiklos sutrikimais.

Kepenims ypač kenkia alkoholis, riebus, apskrudęs maistas, medikamentai, kai kurios maisto produktų sudedamosios dalys bei užteršta aplinka. Kepenis pažeisti gali ir kepenų virusai, autoimuninės ir kitos lėtinės kepenų ligos. Nuolat žalojamų kepenų ląstelės gali visiškai sunykti – jų vietoje pradeda vystytis jungiamasis audinys (ši liga vadinama kepenų ciroze), o tai gali baigtis mirtimi.

Mažesniųjų miestų ir kaimų gyventojai (77,9 proc.), lyginant su didžiųjų miestų gyventojais (41,8 proc.), geriau žinojo, kokie yra sutrikusios kepenų veiklos požymiai. S. Gelman atkreipė dėmesį, jog sergantis kepenų ligomis asmuo jaučiasi silpnas, nuolat pavargęs, norintis prigulti, gali sumažėti fizinio krūvio tolerancija, apnikti niežulys. Vėlesnėse ligos stadijose apie kepenų pažeidimą galima spręsti iš pageltonavusios odos, atsirandančių kraujosruvų, didėjančios pilvo apimties. Itin grėsminga kepenų cirozės komplikacija – kraujavimas iš virškinimo trakto.

Pasak gastroenterologės, norint išvengti kepenų ligų ir jų pasekmių, būtina skirti dėmesio kasmetiniam sveikatos patikrinimui: kepenų pažeidimą galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Ypač derėtų pasitikrinti asmenims, kurie buvo kraujo donorais, turėjo kraujo perpylimų ar kepenų ligomis sergančių šeimos narių. Anksti nustačius kepenų ligą, skiriamas savailaikis gydymas, o kartais, ankstyvose suriebėjusių kepenų ligos ar alkoholinės kepenų ligos stadijose, pakanka gyvenimo būdo korekcijos.