Būtent su tokia problema buvo susidūrusi 25-erių metų Louise – projektų vadybininkė iš Nortvičo, miesto Anglijoje. Toliau perpasakota jos istorija pasirodė verta dėmesio birtų leidinio „The Sun“ žurnalistei.
Seksas Louise siejosi tik su skausmu. Dėl kankyne virstančių intymių sueičių, jos partneris Zakas jautėsi ir kaltas, ir suglumęs, tad pora tiesiog liovėsi mylėtis.
Į santykius įsismelkė šaltukas. Taip truko kelis mėnesius, ir nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jeigu ne Zakas, pasiūlęs šiaip jau jokios nuostabos neturintį sukelti sprendimą – užsiminęs apie lubrikantą.
Štai ką papasakojo pati Louise per ypač atvirą „The Sun“ duotą interviu.
„Zakas ir aš – jau ketverius metus kartu. Ką tik nusipirkome namą. Auginame šunį, vardu Hope, kurį tiesiog dieviname.
Idealios dienos mes neįsivaizduojame be ilgų pasivaikščiojimų su savo augintiniu, grįžimo namo žiūrėti filmo ir puikios Zako paruoštos vakarienės.
Vienintelis nesklandumas, temdęs tiesiog nepriekaištingus mūsų santykius, buvo susijęs su seksu. Užsiėmimas, šiaip jau turėjęs virsti meilės aktu, man prilygo tikram iššūkiui. Dalykas tas, kad mano ertmė tenai apačioje yra siauresnė už įprastinę, ir šitai aš žinojau.
Taip pat žinojau, kaip skausmingai šis „defektas“ apie save primins, kai teks intymiai santykiauti, todėl ilgainiui įsivariau ir psichikos problemų.
Gerokai prisikentėjau nuo šlapimo takų infekcijų, paūmėdavusių po lytinių santykių, o nutrynimai keldavo skausmą, bet savo gydytojai apie tai neprasitariau. Maniau, kad visų bėdų priežastis – netipinė mano vagina.
Ne vienus metus kentėjusi skausmingą seksą, galop radau sprendimą. Mane išgelbėjo elementariausias lubrikantas.
Daugelis moterų pritars, kad net menkiausios intymaus pobūdžio problemos dešimteriopai padidėja mūsų galvose. Man kaip tik taip ir buvo. Dar pačioje glamonių pradžioje aš baisiai susinervindavau. Aistrą slopino ir bet kokios negandos, kurių gyvenime visada pasitaiko.
Jeigu mylėjimasis virsdavo fiasko, jausdavausi apgailėtinai. Kartais su draugėmis mes pasišnekučiuojam apie seksą, todėl gerai žinojau, kad panašių problemų jos neturi, vadinasi, tik aš buvau nevykėlė.
Lyginau save su jomis ir klausantis jų pasakojimų apie tai, ką reiškia atsiduoti beprotiškai aistrai, darydavosi vis liūdniau.
Nekaltybę praradau dar koledžo laikais. Na, pirmas kartas tikrai gali būti komplikuotas, tad nieko ypatingo ir nesitikėjau. Vėliau bičiuliavausi su vaikinu, kuris gyveno kitoje šaly, todėl bendravome daugiausia per atstumą, o seksas buvo įvykis, kurio tekdavo laukti ne mažiau kaip tris savaites.
Santykiaudama ir su pirmuoju, ir su paskesniu vaikinu supratau, kad seksas gali būti skausmingas. Dar geriau supratau, kaip sunku pripažinti sau tokio tipo problemas ir apie jas kalbėtis. Bet Zako aš nesidrovėjau. Jis ypač atviras žmogus ir mudu labai artimi.
Mus supažindino geriausi mūsų draugai. Pirmojo pasimatymo dorai neprisimenu, tiktai žinau, kad mane traukė charizmatiška jo asmenybė. Zakas apdovanotas puikiu humoro jausmu ir sugebėjimu apgaubti nuoširdžiu dėmesiu.
Kadangi neturėjau daug seksualinių partnerių, mintis apie intymų santykiavimą man kėlė nerimą. Iš anksto apie savo problemą aš, aišku, neužsiminiau. Visgi jau patį pirmą kartą ji tapo akivaizdi.
Aš mėginau save priversti elgtis taip, kaip neva priimtina, tačiau dėl to patyriau tik dar didesnį skausmą, na, o kai viskas baigėsi, jaučiau siaubingą gėdą. Galvojau, kad jauniems žmonėms tokių problemų kyla retai, todėl kuo toliau, tuo labiau sielojausi.
Laimė, Zakas viską vertino kitaip. Situaciją, tikriausiai, lengvino tai, kad jautėmės skirti vienas kitam.
Iš pradžių mylėdavomės porą kartų per savaitę, bet mano vagina, kaip jau minėjau, buvo tokia siaura, kad išmėginti kai kurių pozų buvo tiesiog neįmanoma.
Iš to, ką pasakojo draugės, pasidariau išvadą, kad galbūt verta išmėginti šuniukų pozą. Deja, tai pasirodė beveik neįmanoma. Aš, aišku, – ne ekspertė, bet Zakas turi patirties, tačiau ir jam tai buvo iššūkis. Taigi, likome ištikimi sau patogiausiai misionieriaus pozai.
Tikra tiesa, kad kartais orgazmo nepasiekdavau dėl fizinio diskomforto, tačiau kur kas dažniau – dėl psichologinio nusiteikimo. Pajutusi menkiausią skausmą aš įsitempdavau, tačiau neišsiduodavau, nes nenorėdavau visko sugadinti. Visgi neramios mintys tik stiprėdavo ir apie pasitenkinimą tekdavo pamiršti.
Pakliuvau į užburtą ratą – augant nerimui, stiprėjo ir skausmas.
Seksas mudviem niekada nebuvo pirmoje vietoje, kadangi nė vienas nepasižymime nevaldomu libido.
Visgi beveik be sekso slenkantys mėnesiai darė savo – jaučiausi vis labiau palūžusi. Galop visai nustojome mylėtis. Neilgai trukus nustojome net glamonėtis.
Bet, kaip sakiau, ta sritis mums nebuvo prioritetinė, todėl pavyko apsimesti, kad būdų, kaip ją pagerinti, galime paieškoti vien iš smalsumo.
Makšties sausumas – tikrai ne mano problema, todėl maniau, kad lubrikantai man nereikalingi. Tiesa, buvau išmėginusi ir šią priemonę su viltimi, kad galbūt ji palengvins sueitį. Deja, nutikdavo atvirkščiai. Geriau tebūdavo porą minučių, o joms praėjus – vėl kančia.
Aišku, daugiau nei dviejų minučių gali ir neprireikti, bet aš norėjau rasti patikimesnį sprendimą.
Palyginti neseniai, naršydama po internetinę parduotuvę aptikau elementariausią kelis svarus tekainuojantį vandens pagrindo lubrikantą.
Jo gamyba buvo pradėta taip seniai, kad puikiai pažįstamas produkto pavadinimas man galėjo sietis tik su senyvo amžiaus žmonėmis, kurie retsykiais apie jį pajuokaudavo. Visgi pastudijavusi lubrikanto sudėtį, pirminį nusistatymą turėjau vyti šalin. Sprendžiant iš pateiktos informacijos, man lubrikantas turėjo tikti kuo puikiausiai.
Žinokite, neklydau. Teigiamas pokytis buvo toks akivaizdus, kad teko tik stebėtis ir savęs klausti, kodėl anksčiau į galvą nešovė išganinga mintis išmėginti kaip tik tą lubrikantą. Intymios sueitys dabar – daug sklandesnės. Galiu užtikrintai pareikšti, kad viskas einasi it sviestu patepta.
Kadangi nebebūgštauju dėl skausmo, pavyksta atsipalaiduoti, nebeaplanko nerimas. Seksualinis mano ir Zako gyvenimas įgavo naują pagreitį – mes ėmėme mylėtis vis dažniau. Galiu prisiekti, kad seksas manęs nė kiek nebebaugina.