Šiais stipriai perdirbto maisto laikais reiktų, pirmiau, vengti būtent perdirbto maisto. Atsigręžti į saikingumo pajautimą ir valgymo kultūros formavimą. Ne tik išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus, skirti laiko maisto ruošimui, gaminant išsaugoti maistines savybes, bet visų svarbiausia skirti laiko valgymui.
Visų svarbiausia – kaip valgyti?
Vieni mažiau, kiti daugiau kreipia dėmesį į tai, ką valgo, kaip valgo ir kiek suvalgo. Žinoma, svarbu visuma. Tačiau, elgiamės visi skirtingai, vieni retai valgo stipriai perdirbtą arba greitą maistą, kiti dažniau. Vieni skiria laiko maisto ruošimui ir valgymui, kiti, dažnu atveju, valgo greito maisto restoranuose. Idealios mitybos nėra, tam įtakos turi daugybė veiksnių, bet maistas turi būti ne vien fiziologinių poreikių tenkinimas, bet ragavimo malonumas.
„Kiekvienas turi rasti ir pritaikyti sau palankų mitybos būdą, pagal pateiktus pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus, tačiau mėgautis, valgomu maistu, gali kiekvienas. Tiems, kurie dar negalvoja, ką valgyti, valgo viską, kas siūloma. Kviečiame išmokti ragauti nors ir stipriai perdirbtą maistą, nes jo suvalgysite mažiau, pasimėgausite, o gal suprasite, kad jis nėra toks skanus kaip atrodė anksčiau?!”, – teigia „Tikra mityba” direktorė Danguolė Gasparavičienė.
„Daugelis žmonių atsirenka sveikatai palankius maisto produktus, tačiau neskiria laiko valgymui. Atrodo labai paprasta skirti laiko, kad patirti maisto skonį, kvapą, įžvelgti tekstūrą, nustatyti konsistenciją, bet šiais greitais laikais – valgymo malonumas liko antrame plane. Gavėnios laikotarpiu siūlome, nors kartą dienoje skirti laiko valgymo malonumui patirti.
Valgyti tik prie stalo, nors kartą per dieną, sąmoningai ir susikoncentruojant į tai ką valgote, kokius pojūčius teikia jums kiekvienas maisto kąsnis. Nevalgyti automobilyje, einant nuo taško A iki taško B, naršant internetinėje erdvėje, dirbant ar žiūrint televizorių. Susikoncentruoti į ragaujamą maistą ir patirti malonumą. Gerbti artimųjų, kolegų pietų pertraukas, netrukdyti jų darbo klausimais, leisti jiems skirti laiko sąmoningam ir gardžiam valgymui”, – rekomenduoja sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Ragaujant svarbūs penki pojūčiai: rega, uoslė, skonis, lytėjimas, klausa. Ne tik pamatyti vaizdą lėkštėje, paragauti ir nustatyti skonį (saldus, rūgštus, kartus, sūrus, aštrus, o gal keletas iš jų?), užuosti kvapą, pajausti konsistenciją, išgirsti traškėjimą. Jei sunku susikoncentruoti ir neskubėti, tuomet pagalvokite apie maisto kelią iki Jūsų stalo...Gal tuomet ir greitas maistas virstų lėtu, o galiausiai ir sveikatai palankiu.
Ką valgyti ir kiek suvalgyti?
Renkantis maisto produktus prekybos centruose, pirmiausia, reiktų susilaikyti nuo stipriai perdirbto maisto, kaip konditerinių gaminių su A4 formato lapo sudedamųjų dalių sąrašu, kurie dažnu atveju yra pavojingiausių transizomerų riebalų šaltiniai ir mūsų senoliai tokių produktų, ne tik, kad apsivalymo laikotarpiu nevalgė, bet ištisus metus. Taip pat vengtini visi kiti saldumynai su rafinuotu cukrumi, rafinuotais miltais, hidrintais riebalais, maisto priedų puokšte. Ne išimtis stipriai perdirbti pieno produktai, kaip ledai, jogurtas, sūrio produktai ir pan. su daug cukraus ar druskos. Konservuotų, rūkytų ar kitaip perdirbtų mėsos ir žuvies produktų vartojimas vengtinas ne tik gavėnios laikotarpiu, bet turėtų būti ištisus metus.
„Rekomenduojame, kad subalansuotą ir reguliarią mitybą sudarytų ne mėsa su bulvėmis, bet ne mažiau 80 proc. augalinės kilmės maistas. Šviežiai ruošta mėsa ne dažniau du – tris kartus per savaitę. Bent kartą per savaitę įtraukti į racioną šviežiai ruoštą žuvį ir nepamiršti daug baltymų turinčių kruopų, o ypatingai ankštinių kultūrų. Kruopas, miltus makaronus, duoną rinktis kuo dažniau pilno grūdo, nes daugiau vitaminų ir mineralinių bei skaidulinių medžiagų. Daržoves, žalumynus, vaisius valgyti kiekvieno valgymo metu t.y. tris arba penkis kartus per dieną”, – sako Danguolė Gasparavičienė.
„Daržoves ir vaisius, grūdines kultūras, žuvį ir mėsą rinkitės kuo įvairesnius. Vieną dieną raudoni burokėliai, kitą dieną gelsvi rauginti kopūstai, vieną dieną balta žuvis, kitą dieną oranžinė lašiša, vieną dieną žali lęšiai, kitą dieną geltonos kukurūzų kruopos. Valgydami visas vaivorykštės spalvas gausite įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų”, – pataria R. Bogušienė.
Rinkdamiesi sezonines daržoves ir vaisius ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet tokie maisto produktai sveikesni ir šviežesni, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų bei antioksidantų. Gavėnios metu „plastmasinius“ pomidorus ir agurkus galima pakeisti virtais, keptais, troškintais, žaliais, raugintais burokėliais, taip pat raugintais kopūstais ir raugintais agurkais. Dar praturtinkite špinatais, rukola, šaldytais krapais ir petražolėmis, kurių skonis ir šviežumas nepriklauso nuo sezoniškumo.
„Patiekalų reikia neprikepinti, neprideginti, neapskrudinti ir nepervirti, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų ar sumažėtų vertingų maistinių medžiagų. Rekomenduojame neprigaminti maisto trims dienoms į priekį. Stenkitės gaminti kuo dažniau šviežią maistą ir pirmenybę teikite tausojančiam gamybos būdui t.y., virimui vandenyje ar garuose, troškinimui, gaminimui konvekcinėje krosnelėje. Atkreipkite dėmesį, kokį kiekį druskos ir cukraus dedate, ne tik, kad nebūtų labai sūru ar saldu, bet rekomenduojame, kad pridėtinio cukraus patiekaluose būtų ne daugiau 5 gramai 100 gramų, o druskos ne daugiau 1 gramas 100 gramų. Venkite labai riebaus ir mažai skaidulinių medžiagų turinčio maisto”, – rekomenduoja D. Gasparavičienė.
„Tai, kas sveikatai palanku vienam, kitam gali būti žalinga. Puikus metas įsiklausyti ir stebėti save. Jei suvalgėte varškės ir kitą dieną išbėrė – galimai Jūsų organizmas netoleruoja pieno produktų. Jei suvalgėte bandelę ir pajutote nuovargį, o ne energijos antplūdį – galimai netoleruojate glitimo. Jei valgėte bulves, svogūną ar papriką ir atsirado virškinimo sutrikimų – neignoruokite, tai ženklas Jūsų organizmui”, – patirtimi dalinasi sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Gal valgyti ekologišką maistą?
Atsiradus rinkoje daug perdirbto maisto, atėjo laikas ir ekologiškų maisto produktų erai. Daugelis vartotojų neskiria ekologiško neperdirbto ir ekologiško perdirbto maisto skirtumų. Viena, ekologiškai užaugintos daržovės, apie jų sveikatai palankumą kaip ir neabejojame, jei jos bus šviežios ir sezoninės. Jas valgysime šviežiai ruoštas, terminio apdorojimo metu jų maistinių savybių nesugadinsime. Kita, jei iš ekologiškų daržovių paruošime marinuotas ir konservuotas t.y. perdirbtas daržoves su daug druskos, cukraus ir riebalų, kiek tai sveikatai palanku? Nesvarbu, kad tas cukrus ekologiškuose maisto produktuose turi būti ekologiškas, bet jis tas pats rafinuotas cukrus, kurio vartojimas turi būti saikingas. Taip, tame ekologiškame cukruje nėra pesticidų, bet įprastiniame cukruje, gal irgi nėra? Bet vienareikšmiškai abiejuose nėra nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, teigiama, kad tik atimama iš organizmo vertingas medžiagas.
„Klaidinga galvoti, kad tai, kas sveika galiu valgyti ir persivalgyti. Daugeliui taip ir atsitinka. Visame pasaulyje auga greito maisto vartojimo kultūra, ne išimtis ekologiškas maistas – picos, mėsainiai, dešrainiai, ypač populiarūs – ekologiški. Spėjama, kad valgomas maistas, nors ir stipriai perdirbtas, bet ekologiškas, tai lyg pasiteisinimas. Retas žino, kad ekologiškumas ir sveikumas tiesioginio ryšio neturi. Tačiau niekada nepersivalgysite, jei mėgausitės maistu ir ragausite jį, o ne tiesiog valgysite tam, kad patenkinti sotumo jausmą“, – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
“Tiems, kurie rūpinatės, ką dedate į burną, kuriems ne tas pats ką, kaip ir kiek valgyti, kviečiu atsigręžti į tai, ką geriate. Alkoholio vartojimas ir sveikatai palanki mityba nieko bendro neturi, bet svarbiausia, kad žalojant iš vienos pusės savo organizmą, to nekompensuosime sveikatai palankiais mitybos įpročiais“, – pataria R. Bogušienė.