Šį ratą galime sukti daugybę kartų, dieną ar ilgiau. Vis dėlto nepaisant, atrodytų, atostogų prie jūros savaimingumo, už šios tradicijos kyšo ir ilgos verslo ausys – poilsis paplūdimyje, arba taip vadinamasis „Sun and Sea“ (iš anglų kalbos – saulė ir jūra) poilsio tipas jau kelis dešimtmečius yra vienas didžiausių ir geriausiai išvystytų komercinio turizmo sektorių.
Nori saulės ir jūros
Kaip jis susiformavo? Kas jam būdinga ir ar Lietuva patenka tarp šalių, kurioms įdegio kultūra yra artima, pasakoja patirties turizmo tyrėja Rasa Levickaitė.
Faktas: tarp turistų itin geidžiamą poilsio būdą – „Sun and Sea“ – gali siūlyti tik pietinės šalys, kurios savo karingųjų protėvių dėka (nes kas gi nenori gyventi ten, kur šilta ir derlių galima nuimti 4 kartus per metus?) yra įsikūrusios prie didžiųjų vandens telkinių: jūrų, vandenynų.
„Sun and Sea“ atostogas, dar vadinamas (ar pravardžiuojamas) tinginio poilsiu, noriai renkasi praktiškai visos poilsiautojų grupės pagal amžių ir šeiminę padėtį: leisti laiką paplūdimyje ir taip atgauti jėgas mėgsta senjorai, pramogauti prie jūros atrodo patrauklu šeimoms su mažais vaikais, poroms ir jaunimui.
„Apie 80 proc. laisvalaikio klientų renkasi būtent šio tipo poilsines keliones, - sakė kelionių agentūros ir organizatoriaus „Baltic Tours“ atstovė Rasa Levickaitė. – Pasaulinės tendencijos procentine išraiška taip pat ne ką tesiskiria nuo Lietuvos – dominuoja poilsinis, t. y. pasyvusis, turizmas. Nors tai anaiptol nereiškia, kad, pavyzdžiui, į Ispaniją nuskridę mūsų tautiečiai nevyksta į ekskursijas ar nekeliauja patys. Vis dėlto jei lygintume Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas prieš 25-erius metus ir dabar – sienoms vos atsidarius dominavo pažintinės kelionės, kai tuo tarpu dabar absoliutus kelionių lyderis – poilsį paplūdimyje ir šilumą siūlantis atostogų tipas“.
Istorinis ekskursas
Įdegusi oda tapo madinga palyginti neseniai. Dar XX a. pirmoje pusėje balta, blyški oda buvo laikoma aristokratiškumo, rafinuotumo požymiu, o kad ji nenurustų, slėptasi po ilgomis rankovėmis, plačiabrylėmis skrybėlėmis ar saulės skėčiais.
1950-aisiais britai sukūrė kelionių paketus bei apgyvendinimo sistemą „Viskas įskaičiuota“ ir jau po gero dešimtmečio, bėgdami nuo lietingo oro, masiškai traukė atostogų į Ispaniją prie Viduržemio jūros pakrančių. Ilgai netruko, kol ir kitos Pietų Europos šalys, galinčios pasigirti šiluma ir maloniais paplūdimiais, taptų britų poilsio traukos taškais. Korsikos saloje, Maljorkoje, Kosta Bravoje vienas po kito ėmė dygti prabangūs viešbučiai, o paplūdimius imta pritaikyti poilsiautojų poreikiams. Įsigalėjus vadinamajam masiniam turizmui, kelionių paketai su poilsiu saulėtuose paplūdimiuose tapo populiarūs visame pasaulyje.
O pagerėjus gyvenimo lygiui ir išsivysčius komerciniams skrydžiams, poilsis pietuose tapo prieinamas kone kiekvienam.
Beje, prie įdegio mados paplitimo yra prisidėjusi ir legendinė prancūzų mados revoliucionierė Coco Chanel. Rivjeros pakrantėje plaukiodama jachta, garsenybė užsimiršo ir netyčia... persikaitino saulėje. Fotografijos su įrudusia mados ikona kaipmat apskriejo visą to meto žiniasklaidą, o kadangi moteris buvo įtakinga, tai labai greitai šis nedidelis jos neapsižiūrėjimas imtas pamėgdžioti ir virto mada.
Lietuviams „Sun and Sea“ koncepcija – artima
Vasaros malonumų paplūdimiuose populiariausia ieškoti per tradicinį atostogų sezoną, t. y. vasarą. Vis dėlto vis populiaresnė tendencija – ilsėtis du kartus metuose, kuomet šalia tradicinių vasaros atostogų atsiranda ir žiemos poilsis. Nauja besiformuojanti tendencija – vis daugiau poilsiautojų iš Lietuvos mėgina prasilenkti su pagrindiniais turistiniais srautais, todėl renkasi atostogas rudenį arba pavasarį. „Dar viena atostogų per tarpinius sezonus priežasčių – Lietuvoje gyvena labai nemažai žmonių, sunkiau įveikiančių didelius karščius, todėl poilsiautojų srautai įgauna daugiau tolygumo pagal sezonus“, - teigia R. Levickaitė.
Įdomu tai, jog „Sun and Sea“ poilsis paplitęs anaiptol ne visur. Pavyzdžiui, pamatyti japoną paplūdimyje būtų tikra retenybė. To priežastys – Japonijoje kultūriškai paplitęs baltos odos kultas, dabar šalyje dominuoja visuotinis susirūpinimas sveikata, su kuria saulė, deja, mūsų dienomis nebeturi nieko bendra. O, pavyzdžiui, skandinavai, nors ir neturi poilsio paplūdimyje tradicijos (nebent karštose geizerių versmėse), noriai keliauja ieškoti šilumos svetur, demonstruodami savo it sūris baltą, prie saulės nepratusią, odą.
Vis dėlto „Sun and Sea“ tipo poilsinę kelionę lengviausia siūlyti tos šalies žmonėms, kuriems yra suprantama deginimosi kultūra, o Lietuva – viena iš poilsį paplūdimiuose suprantančių, praktikuojančių valstybių. „Ir anksčiau, ir dabar per atostogas bent kelioms savaitėms skubame prie jūros, todėl atsiradus galimybei tai daryti svetur, poilsinės kelionės užsienio kurortuose išpopuliarėjo gana greitai ir be didelio pasipriešinimo, nes atitiko poreikį ir jau iš anksčiau suformuotą tradiciją“, - sakė „Baltic Tours“ atstovė.
Ir nors lietuviški paplūdimiai – ir arčiau dūšios, ir anaiptol ne prasti (Nidos pakrantės įvertintos Mėlynąja vėliava), vis dėlto užsienio kurortai smarkiai konkuruoja ne tik geresnio oro garantija, bet ir tokia paslauga, kurią Lietuvoje dar tik ruošiamasi įvesti – tai viešbučių maitinimo sistema „All Inclusive“. Komfortiškas apgyvendinimas ir geras maitinimas – vieni svarbiausių „Sun and Sea“ poilsio tipo sudedamųjų. Nes praleidęs dalį dienos paplūdimyje, savo laikinuosius namus poilsiautojas ras būtent viešbutyje ir nuo jo taip pat labai smarkiai priklausys visų atostogų kokybė. Viešbučių infrastruktūra – absoliučiai neatsiejama nuo tokio populiaraus tinginio poilsio paplūdimyje.