Tačiau viena garsi britų akademikė tvirtina, kad princo Williamo žmona, nors ir neturi karališko kraujo, elgiasi kaip XVI a. karalienė. Taip pat priduria, kad savo ypatinga apranga jaunoji mamytė metė iššūkį visai britų monarchijai.
„Mane žavi tai, kad Kembridžo hercogienė daro būtent tai, ką darytų karalienė, pradedant 1500 m.“, – teigė profesorė Helen Watanabe-O’Kelly. Jos nuomone, pagrindinė hercogienės pareiga – pagimdyti sosto paveldėtoją.
„Jos vaidmuo nė kiek nepasikeitė, nors hercogienė kilusi iš viduriniosios britų klasės.
H. Watanabe-O’Kelly pastabos lyg aidas atkartoja knygos „Wolf Hall“ autorės Hilary Mantel žodžius, kuri pavadino hercogienę manekenu iš vitrinos, kuris neturi asmenybės ir kurio vienintelė pareiga – gimdyti vaikus.
Vokiečių literatūros profesorė H. Watanabe-O’Kelly, tyrinėjanti įvairių pasaulio šalių karališkuosius atstovus, teigia, kad Kate Middleton neįnešė ir naujų kultūrinių elementų.
„Karalius vesdavo, parsiveždavo žmoną iš užsienio, ji palikdavo tėvynę ir niekad į ją negrįždavo, – sako H. Watanabe-O’Kelly. – Todėl užsienio princesės vaidindavo svarbų vaidmenį naujoje karalystėje, jos įnešdavo savo kultūros elementų. Dažnai jos atsiveždavo savo palydą, pavyzdžiui, kapelioną, muzikantų, savo knygas, papuošalus, drabužius ir baldus, netgi mažiau apčiuopiamų dalykų – teatro žanrų, idėjų, kitą religiją. Taip užsienio princesė aktyviai keisdavo teritorijos, į kurią atvyk, kultūrą. Prisiminkime, kokią įtaką Britanijai padarė Anne iš Danijos, Henrietta iš Prancūzijos, Catherine iš Portugalijos. Visos trys buvo didelės meno gerbėjos. Karalienės rūmus Grinviče pradėjo statyti Anne 1616 m., juos užbaigė Henrietta Maria 1635 m. Anne ir Henrietta Maria išpopuliarino maską – tam tikrą teatro žanrą, kuriame dera muzika, šokis ir drama. Catherine <...> rėmė italų dailininkus ir kompozitorius.“