Tačiau esu įsitikinusi, kad ne visi vyrai, kaip ir ne visos moterys, yra instinktų vergai. Labai jau paprasta savo palaidumą suversti prigimčiai ir sakyti, jog nieko negaliu padaryti, mane tokį/tokią Gamta sukūrė.
Na, ir kas, kad mokslininkų įrodyta, jog kai kurie vyrai genetiškai iš tiesų labiau linkę svetimauti. Mes, moterys, vis tiek laužome galvą, KODĖL jis mane išdavė? Nusibodau? Buvau prasta lovoje? Per daug bambėjau? O gal kita moteris buvo tiesiog mano priešingybė, kurios norėjosi paragauti?
Tačiau vyrai tikrai taip giliai nekapsto, KODĖL jie pasuko į kairę. Paprastai net negali įvardinti priežasties. Taip nutiko, ir tiek. Ir nenori jokių sąžinės priekaištų, nes skiria tuos dalykus: šeima yra šventa, o ta moteris, su kuria apturėjo nuotykį, tik šiaip, niekas su ja nesieja, nieko jai nejaučia, su ja buvo tik seksas.
Tas „tik seksas" žmoną morališkai užmuša, nes ji nesuvokia mylėjimosi be jausmų. Ji seksą įsivaizduoja kitaip, santykį su vyru mato bei kuria irgi kitaip. Tuo tarpu vyras retai aukos šeimą dėl meilužės. Jam šeima yra viskas, net neprileidžia minties, kad ji galėtų iširti, nes šeima - jo prasmė, jo tikslas. Neliks šeimos, neliks motyvo, dėl ko turėtų stengtis ir dirbti.
Nežiūrint į tai, kokie tie vyrai bebūtų, jie patys nurodo kelias priežastis, dėl kurių būna neištikimi.
Egoizmas. Tai vyro pasididžiavimas ir varomoji jėga. Patenkindamas savo egoistinius poreikius, vyras jaučiasi stiprus ir galingas. Taigi mylėjimasis su kita moterimi - naujas energijos šaltinis. Kai kurie vyrai tuo labiau jaučiasi savimi pasitikintys, kuo turi daugiau moterų. Tiesa, yra vyrų, kuriems kokybė svarbesnė nei kiekybė, tačiau jie nesiafišuoja - geram dalykui reklamos nereikia. O štai koks plevėsa pasigirs mielai, kiek moterų pakabino ir koks yra kietas. Visai ne!
Konkuravimas. Kai kurie vyrai nesugeba nugalėti savo tuštybės ir visur stengiasi būti pirmi. Nesvarbu, kokioje srityje varžytųsi - kas greičiau nuvažiuos, perplauks ežerą ar greičiau pasiims vaiką iš darželio, - jie visuomet turi būti pirmi. Jiems nesvarbios geros emocijos, patirtas malonumas, jiems svarbu tik viena - galimybė pasigirti draugams. Taip jie elgiasi ir su moterimis, rinkdami jas kaip trofėjų į savo nuotykių kolekciją.
Susijaudinimas. Šeiminis gyvenimas dažnai atbukina jausmus ir kūno poreikius, geismą paverčia rutina - tai yra tam tikra lovos prievole. Lyg ir nenori mylėtis, nėra jokio polėkio, tingisi, bet lyg ir reikia... Klaikus jausmas. Todėl bet kokia žavi moteris - labai neprasta alternatyva išsklaidyti santuokinio guolio nuobodulį. Pasirodžius akiratyje dirgikliui, vėl įsijungia vyro-medžiotojo instinktai: patikti, suvedžioti, gauti. Jokio nuovargio, hormonai šėlsta kaip spirginami lašiniai.
Priekaištai. Bambėjimas, pastabos, prašymai... Jūs tiesiog užknisote vyrą savo reikalavimais, ir jis ieško ramybės, sukdamas į kairę. Ten, kur jį paglostys ir pagirs. Vyras - katinas: paglostysi paplaukiui, pradės murkti, ieškos šilumos, bet drauge liks nepriklausomas. Didelė tikimybė, kad savo liežuviu užpjovėte vyrą negyvai ir esate kalta, kad jis nupuolė į kitos moters glėbį. Ne? Taip!
Įrodyti savo vertę. Kai kurie vyrai turi pasitikrinti savo patiniškus reitingus ir pažiūrėti, ar jie dar ko nors verti stipriosios lyties rinkoje, tai yra toje kitoje tvoros pusėje - viengungių plantacijose. Gali būti, kad permiegojęs su kita moterimi, jis pasijaučia stipresnis, jaunesnis, gebantis kažką daugiau nei grįžti namo po darbo su maisto pirkiniais.
Taigi taigi taigi... Ne tik moterys ilgisi romantikos - jos lygiai taip pat reikia ir vyrams. Tik moterų tikslas - pakalbėti su vyru, pasipuošus išeiti pasižmonėti, pabūti dviese, vyrų - pabūti dviese, kad pasimylėtum. Bet jau mano nedidelė patirtis taip sako...