Neseniai iš užsienio grįžo visos mano emigrantės draugės (vardai pakeisti, bet įvykiai ir asmenys realūs!).
Viena jau keli metai gyvena Londone, ten sukūrė šeimą su iš Libano kilusiu vyru (nors susipažino jie Lietuvoje, čia Adanas atvyko studijuoti). Kita lyg pamišusi metė visą gyvenimą, kurį buvo susikūrusi čia (gerai apmokamą darbą, neseniai įsuktą versliuką, šunį bei visus draugus), ir išlėkė į Ispaniją, kur jos laukė vasarą sutiktas ir pamiltas Nacho. O trečioji dirba Airijoje, ten jau penkis mėnesius mėgaujasi beprotiškai romantiškais santykiais su viename iš barų sutiktu norvegu Janu.
Mūsų susitikimas greitai virto aršiu pokalbiu apie skirtingų tautybių vyrus, jų papročius, tradicijas, mentalitetą. Nors iš visų jėgų stengiausi atstovauti lietuviškąją pusę, tačiau, deja, trys prieš vieną laimėjo užsieniečius vyrus turinčios mano draugės.
„Nė karto, kiek esame pažįstami su Adanu, nesu mokėjusi kavinėje ar parduotuvėje. Tai tiesiog įžeistų jo vyriškumą", - pradėjo diskusiją Agnė. Ji labai džiaugiasi įsimylėjusi net tik kitos tautybės, bet ir religijos vyrą. Ne kartą nudegusi nuo lietuvių donžuanų ir vienos nakties nuotykių ieškotojų, ji pagaliau atrado ramybės oazę. „Jis jau per trečiąjį mūsų pasimatymą pasakė, kad svajoja, kada aš tapsiu jo žmona ir mūsų būsimų vaikų mama", - romantiškai tęsė ji.
Apie tokį vyrą pirmiausia pagalvojau, kad jis lovoje lyg rąstas, kuris net bijo stipriau moterį suimti ar išbandyti kažką ekstremaliau už misionieriaus pozą. Nors Agnė apie tai atvirauja labai retai, tačiau šį kartą nepatylėjo: „Lovoje jis nuostabiai švelnus. Nei vienas lietuvis, su kuriuo mylėjausi, nelepindavo manęs tokiomis ilgomis ir aistringomis preliudijomis. Adanas skrupulingai įsiklauso į tai, ko nori moteris, geresnio meilužio negaliu net įsivaizduoti".
Apie norvegą Janą diskutavome ilgiausiai. Pirmiausia - jis už mano draugę Simoną jaunesnis penkeriais metais. O jau tai įdomu ir žadina smalsumą, kaip jiems sekasi. „Jis nenuspėjamas, žaismingas, kartais net beprotiškai ekstremalus. Su juo jau šokome parašiutais, nuogi maudėmės ežere, o apie seksą net nenoriu kalbėti - jūs siaubingai pavydėsite. Jis švelnus, bet tuo pačiu ir veržlus, aistringas, valdantis situaciją, žinantis, ką daro", - pasakojo ji.
Niekaip negalėjau patikėti, kad 25-erių metų vaikis gali demonstruoti tokius neįtikėtinus dalykus. Juk visi vyrai turi trūkumų! Tačiau būtent tokius, su mažais netobulumais, mes juos pamilstame. O ir mes, moterys, turime krūvą savų keistumų.
Nesivaržiau ir Simonos paklausiau: „Ar tokiam vaikiui, dar sėdinčiam universiteto suole, gali rūpėti buitis, namai, judviejų bendra ateitis?" Ir jos atsakymas daugiau nei pribloškė. Pasirodo, kad Janas tuo rūpinasi daugiau už ją pačią: po paskaitų skuba pagaminti vakarienę, laukia jos, tvarko namus, kuria jų atostogų planus ir vis dažniau užsimena, kad norėtų ją vesti... Aišku, penkių mėnesių romanas dabar pačioje aistrų viršūnėje, tačiau Simona labai stipriai tiki jų ateitimi.
„Net negaliu pagalvoti apie lietuvį vyrą. Už vieno tokio vos neištekėjau. Jei būtų nutikę kitaip, šiandien sėdėčiau prie puodų ir verkiančių vaikų, o apie nuotykius bei linksmybes galėčiau tik pasvajoti", - tęsė ji.
Deja, su ja kategoriškai nesutikau. Mano mylimasis, eilinis lietuvis, mane stebina ir nuostabiomis romantiškomis staigmenomis, ir ekspromtu, ir pagalba namuose, ir nuostabiais sugebėjimais lovoje. Gal tiesiog viskas priklauso nuo žmogaus, o ne nuo jo tautybės?
Diskusiją užbaigė Martyna, kurios pabėgimas pas ispaną Nacho prieš gerus metus mus ir baimino, ir stebino. Šiandien ji absoliučiai patenkinta, kad nebijojo rizikuoti ir ėjo paskui meilę. Ten ji rado viską, ką paliko Lietuvoje, tačiau dar gavo meilę ir namų ramybę.
„Manau, kad ir man lietuviai asocijuojasi su kažkuo blogu, nes čia neradau žmogaus, kuris mane padarytų laiminga... Čia bėgiojau po barus, kažko vis ieškojau, dažnai atsimušdavau į sieną, buvo daug ašarų ir nusvilimų, o Ispanijoje radau žmogų, kuris mane myli bei vertina. Mėgaujuosi verdančiais jausmais ir kaitria saule - koks duetas gali būti geresnis?" - mūsų diskusiją baigė ji.
Nors visos trys merginos vieningai tikino - „užsieniečiai daug geresni ir buityje, ir lovoje", tačiau aš manau, kad kiekvienas randame savo idealą ir tobulus santykius ne šalyje, tautybėje, tikėjime ar kultūroje, o tik žmoguje - jo širdyje, jausmuose.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (188)