Asta pavydėtinos drąsos moteris, kuri įgyvendinusi savo tikslą – užkopusi karjeros laiptais marketingo srityje, suprato, jog tai laimės neatnešė ir pasijutusi nelaiminga išdrįso pakeisti savo gyvenimą radikaliai.
- Koks jūsų gyvenimas buvo prieš pokyčius ir po jų?
- Mano gyvenimas – nesibaigiantys pokyčiai. Kaip ir visų žmonių. Tik ne visi nori priimti tuos pokyčius. Ir aš kartais nenoriu. O kartais labai noriu, tik ne visada suprantu ką į ką reikia keisti. Kartais bijau pokyčių, bet gyvenimas priverčia keistis. Šiuo atžvilgiu aš nei kiek nesiskiriu nuo visų žmonių. Pokyčiai pokyčiais, bet gyvenime visada turėjau tikslą, kurio siekiau. Skirtingais gyvenimo etapais tikslai buvo skirtingi. Atkakliai siekiau svajonės – užkopti karjeros laiptais marketingo srityje. Įdėjau daug laiko, jėgų ir pastangų. Man pavyko! Ir ką gi. Supratau, jog vietoj laimės atradau liūdesį, vienatvę, ligas, chronišką pervargimą ir chaosą širdy bei mintyse… Tada ryžtingai viską mečiau ir ėmiau savo gyvenimą kurti iš naujo.
- Ko jums labiausiai trūko iki gyvenimo pokyčių? O gal kažko trūksta ir dabar?
- Kaip nusprendėte ir sau pasakėte, jog dabar jau viskas, laikas kažką keisti?
- Pradėjusi ieškoti laimės, atradau Reiki (alternatyvi sveikatinimo sistema). Mano Reiki Mokytojas yra Virginijus Mockus. Kartu su Reiki atėjo ir kiti pozityvūs pasikeitimai, naujos pažintys, naujos galimybės. Tapau Reiki Meistrė – Mokytoja.
Ėmiau studijuoti bhakti jogą ir Vedas. Susipažinusi su Vedomis ir Vedų filosofija, atradau naują nuostabų pasaulį ir nepaprastai šiltą, draugišką bendruomenę. Mano Dvasinis Mokytojas yra Bhakti Caitanya Svamis, o šių metų liepos mėnesį gavau ir dvasinę iniciaciją ir naują, dvasinį vardą – Arcana Siddhi devi dasi.
Kadangi esu veikli, neišvengiamai atsirado savęs pažinimo ir saviraiškos studija Vilniuje, kurią įkūrėme kartu su Dainora Skrabuliene. Studija gimė iš mudviejų troškimo dalintis, pažinti save ir padėti pažinti save kitiems. Mes nesekame konkurentų veiklos, nesiekiame pirmauti. Tiesiog darome tai, kas mums pačioms įdomu, kas mums atrodo prasminga ir naudinga.
Kadangi nesu vien tik teoretikė, man neįdomu vien tik žinoti ir nieko netaikyti praktikoje, tad netrukus ėmiau pastebėti, jog visa tai, kas aprašoma Vedose, tikrai veikia. Taigi, po tam tikro praktikos laikotarpio ir akivaizdžių mano gyvenimo pasikeitimų į gerą, ėmiau skaityti paskaitas apie moterų ir vyrų santykius, harmoningų santykių kūrimą ir apie tai, kaip gi įsileisti laimę į savo gyvenimą. Kalbu apie tai, kuo tikiu ir ką taikau savo praktikoje.
Šiuo metu pamažu pereinu prie šiek tiek kitokios veiklos, vis daugiau vedu praktinių užsiėmimų. Keliaudama po Lietuvą ir kitas šalis pastebėjau, kad daug žmonių nori pakeisti savo gyvenimą, domisi, vaikšto į paskaitas, skaito knygas, tačiau grįžę į savo kasdienybę ilgai neatsilaiko prieš rutiną, prieš draugus ir artimuosius, kurie nenori keistis ir nenori, kad jų rato žmogus pasikeistų. Todėl pradėjau praktinių užsiėmimų ciklus, kurių metu mes diskutuojame, duodu namų darbus, paskui juos aptarinėjame, atliekame kitokius praktinius dalykus. Mano nuomone tai žymiai efektyviau nei tik paskaitų klausymasis.
- Koks buvo pirmasis žingsnis, nusprendus pakeisti gyvenimą?
- Iš kur pasisėmėte drąsos radikaliai keisti gyvenimą? Ar nekamavo negatyvios mintys: „O jeigu tai nėra teisingas sprendimas“, „o jeigu tai bus klaida“ ir pan?
- Aišku buvo baisu. Siaubingai baisu. Naujas gyvenimas, pokyčiai visada baisu. Nes dabartis, tegul ir nemaloni, bet yra žinoma, pažįstama. O ateitis yra visiškai neaiški. Dabar, kai įvykdžiau dar vieną didelį savo gyvenime pokytį ir persikrausčiau gyventi į kaimą netoli Vilniaus, daugelis užduoda vieną ir tą patį klausimą: „Ar nebaisu?“. O jei šio klausimo neužduoda, tai tuomet žavisi mano drąsa. Drąsus žmogus yra ne tas, kuris nejaučia baimės. Drąsus yra tas, kuris neleidžia baimėms griauti gyvenimo. Ar aš bijau kurti savo gyvenimą, eiti paskui svajonę? Taip, tačiau turiu drąsos nepasiduoti, tikėti, tikėtis. Be to, savo kelyje nesu viena. Šalia manęs eina… Dievas. Kaip ir šalia kiekvienos gyvos būtybės.
Galiausiai visur yra problemos! Šis materialus pasaulis nėra sukurtas laimei nuo ryto iki vakaro, čia visuomet yra problemos, iššūkiai, kad ir kaip juos pavadinsi. Net jei žmogus nieko nedarytų, jei jis tik gulėtų, vis tiek turėtų persiversti nuo vieno šono ant kito, nuo nugaros ant pilvo. Nes jei nesivartytų, tuomet atsirastų pragulos. Nėra nieko, kas nesukeltų kažkokių rūpesčių. Ir veikimas, ir nieko neveikimas iš baimės suklysti, vis tiek sukelia įvairiausius rūpesčius.
- Kaip pasikeitė jūsų emocinė, psichologinė būklė išdrįsus tai padaryti?
- Kai išėjau iš darbo, sunkiausia buvo prisitaikyti prie pasikeitusios finansinės būklės. Iš darbo išėjau dorai nežinodama, ką veiksiu, tik turėdama didelį tikėjimą, kad suvokus, kaip veikia šis materialus pasaulis, tinkamai pakeitusi mintis ir požiūrį, savaime susitvarkys ir visi kiti gyvenimo aspektai. Dabar galiu tik patvirtinti, tai tikrai veikia. Gyvename kaip galvojame. Jei nepatinka kaip gyvename, keičiame kaip galvojame.
- Ar galima sakyti, jog dabar atradote save?
- Mes esame tokios begalinės ir sudėtingos būtybės, kad atrasti save iki galo nėra įmanoma. Tai nuolatinis procesas. Nuostabus, žavingas viso gyvenimo hobis (šypsosi).
- Koks jūsų gyvenimo šūkis?
- Mylėti. Priimti. Atiduoti.
- Ką palinkėtumėte moterims, kurios dirba nemylimą darbą, jaučia, kad galbūt eina ne savu keliu, tačiau kažką keisti trūksta drąsos?
- Ne tik moterims, bet ir vyrams noriu dar kartą priminti, ką sakiau anksčiau. Drąsa tai nėra baimės nebuvimas. Drąsa yra tada, kai veikiame nepaisydami baimės.