Pripažinkim, juk mums yra tekę stovėti priešais veidrodį su kalnu senų drabužių, bandant žūtbūt įtilpti į nuo 17-kos metų išlikusius mėgstamiausius džinsus. Ir tada suprantam, kad nors ir atrodydamos kaip paauglės, iš tikrųjų tuo pačiu grakščiu kūnu pasidžiaugti nebegalime.
Taip, jaunesni žmonės iš tiesų yra judresni, veiklesni, bet praėjus 10 metų, mes savo energija galime trykšti taip pat kaip ir mokykloje. Kas pasikeitė? Suaugome, įsidarbinome, susilaukėme vaikų, atsirado svarbesnių dalykų, nei mūsų kūno priežiūra. „Matė jį velniai, tą obuolį, aš šiandien nieko burnoj neturėjau, o ir ataskaitą priduoti už valandos, todėl nespėsiu papietauti. Nešk čia tą picą“.
Visą dieną taip sunkiai dirbote, nors ir darbas buvo sėdimas – pagalvojus apie vakarinį krosą kaip mat paprieštaraujat pati sau. Juk nors ir visą dieną sėdėjot, jūs tiesiog esate pernelyg išsekusi morališkai, todėl pasiruošimas sportui būtų neįveikiamas kryžiaus žygis. Ir taip galvojau aš, galvojote, jūs ir vis dar galvoja tie, kurie bando eiti prieš savo Valią.
Emociškai išsekus, fizinis krūvis jums vėliau padės dar labiau atsipalaiduoti. Įtūžį ir neramumus, kurie jums neduoda ramybės, galėsite kuo lengviausiai išprakaituoti sporto salėje. Emocinis susijaudinimas jums taps grynų gryniausiu energijos užtaisu. Pirmas svarbus pliusas – jūs net ir būdami blogos nuotaikos, pasportavę jausitės žymiai geriau, nes jūs džiaugsitės padarę dėl savęs kažką naudingo. Nuoširdžiai didžiuositės savimi ir jums akivaizdžiai pakils nuotaika. Na, o sportuojant vakare, po treniruotės jūs skubėsit namo gamintis lengvą vakarienę ir lyg tol būsit tokia išalkusi, kad pamiršite apie visus nesklandumus patirtus darbe.
Kai dirbau restorane, mano darbas buvo stovimas ir aš visuomet turėjau priiminėti bei palydėti svečius iki jų stalelių. Norėdama atsikratyti nereikalingų riebalų, aš sportuodavau arba prieš darbą, arba po, na, o retkarčiais – net pertraukos metu. Turėdama 2 valandas pertraukos tarp dvigubos pamainos, aš skubėdavau į netoliese esantį sporto klubą, kuriame visą valandą prakaituodavau sporto salėje. To paties daryti nesiūlau, tik norėjau paraginti tas, kurios begėdiškai sau neatranda laiko.
Galiausiai, juk tikrai pažįstate personą, kuri mano, kad verkšlenimais pasieks kokius tai rezultatus.
Amžinas zyzimas: „Kokia aš stora ir nepatraukli“ su murzina ir apžoriškai pilna burna šokoladinio pyrago. Berods noras kimšti šlamštą yra didesnis už norą save mylėti bei puoselėti savo kūną. Oi kaip pikta ir koktu prisiminus, kad lygiai tokia pati būdavau ir aš. Visados nepatenkinta, bet jokiais būdais neatsisakanti riebesnio kąsnio ar pagaliau žadanti pasportuoti
Reikia pasitikėti savimi ir pasikeisti iš pagrindų. Keičiant gyvenimo būdą – naujomis spalvomis pražysite ir jūs patys. Atsivers naujos galimybės, naujesni sumanymai, tikslai ir išsipildys kažkada atrodę neįgyvendinami siekiai. Sveikame kūne – sveika siela.
Kodėl aš pakeičiau savo gyvenimo būdą? Paklausykite mano istoriją, kurioje galbūt rasite bendrų panašumų:
Daugiau motyvuojančių idėjų bei sporto ir mitybos patarimų rasite Karolinos „Sveikos gyvensenos dienoraštis“, spauskite ČIA.