„Meistro ir Margaritos“ prakeikimas. Nuo to laiko, kai buvo nufilmuotas serialas, mirė 18 aktorių

Michailo Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“ – kultinis dvidešimtojo amžiaus kūrinys. Jį skaitė ir iki šiol tebeskaito žmonės visame pasaulyje. Visi nekantriai laukė šio kūrinio ekranizacijos, ir su malonumu žiūrėjo Vladimiro Bortko sukurtą televizijos serialą, kuris ekranuose pasirodė 2005 metais.

Tačiau patį kūrinį gaubia įvairios legendos. Net kalbama, kad jis yra prakeiktas. Kaip kitaip galima paaiškinti faktą, kad nuo to laiko, kai baigėsi serialo filmavimas, jau mirė 18 jame vaidinusių aktorių.

Tarp tų, kurie išėjo iš gyvenimo, yra garsieji Aleksandras Abdulovas (vaidino Korovjevą), Valerijus Zolotuchinas (Nikanoras Bosojus), Vladislavas Galkinas (Ivanas Bezdomnyj), Ilja Olejnikovas (direktorius Rimskis) ir kiti.

Tie, kurie liko gyvi, netiki jokia mistika, nors pripažįsta, kad ir su jais vyko keisti dalykai. Pavyzdžiui, Ana Kovalčuk, suvaidinusi Margaritą, sako, kad romanas ilgai nenorėjo jos paleisti. Be vaidmens seriale, ji taip pat vaidino 3D miuzikle „Meistras ir Margarita“. Bet apskritai aktorė prisipažino, kad jai patinka skaičius 13 ir juodos katės...

Aleksandras Galibinas, suvaidinęs Meistrą, netiki jokiais prakeiksmais, bet pripažįsta, kad po filmavimosi pakliuvo į autokatastrofą ir persirgo sunkiu bronchitu. „Kosėjau taip, kad sienos drebėjo!“ – sako Aleksandras.

O Olegas Basilašvilis prarado balsą būtent tą akimirką, kai sakė Volando monologą.
Gydytojai jam diagnozavo kraujo išsiliejimą į dešinę balso stygą. Ilgą laiką gydytojai pylė jam vaistus tiesiai į gerklas, leido vaistus...

Aleksandras Adabašjanas, kuris suvaidino Berliozą, kalbėjo, kad kai kurie aktoriai juokais naudojo virš romano pakibusį prakeiksmą kaip švelninančią aplinkybę: „Aš apskritai negeriu, o čia ryte degtinės butelis prie lovos stovi. Kaip galėjau susilaikyti?“ arba „Nustačiau žadintuvą 7 val., o jis 10-tą nuskambėjo. Kažkokia velniava!“ Nors pats aktorius po filmavimo atgulė nuo širdies smūgio, jis vis dėlto nelinkęs sieti šių įvykių.

Aleksandras Filipenka, seriale suvaidinęs Azazelą, pasakoja, kad su juo nieko ypatingai mistiško nenutiko, neskaitant to fakto, kad su režisieriumi Bortko jis susipažino prie Patriarcho tvenkinių. Režisierius prie jo priėjo ir sako: „Tu manęs nepažįsti, bet aš tave pažįstu. Korovjevą tu jau suvaidinai (1994 metų filme „Meistras ir Margarita“), o pas mane nenori suvaidinti Azazelo?“

Įdomu ir tai, kad praktiškai visi šie aktoriai – atsarginiai. Volandą turėjo vaidinti Olegas Jankovskis, o Berliozą – Kaliaginas. Pastarąjį ištiko du infarktai iš eilės ir jis kategoriškai atsisakė vaidmens. Maškovas vyko į perklausą Meistro vaidmeniui, bet pakliuvo į automobilio avariją, ir taip pat atsisakė vaidinti.

Pats Bortko visus įtikinėjo, kad netiki jokiais prakeiksmais. Nepaisant to, jis pakvietė į filmavimo aikštelę dvasininką, kuris pašventino filmavimo vietą ir visą filmavimo grupę kartu su įranga. Tik tada reikalai pajudėjo...

Žmonės įvairiai vertina prakeiksmą, susijusį su „Meistru ir Margarita“. Juk, pavyzdžiui, po serialo „Sudaužytų žibintų gatvės“, mirė dar daugiau jame suvaidinusių aktorių, bet niekas nekalba apie jokius prakeiksmus. O tas pats Andrzejus Wajda, kuris ekranizavo romaną 1971 metais, gyvas iki šiol...

Galiausiai, kiekvienas pats turi teisę nuspręsti, ar tikėti romano „Meistras ir Margarita“ prakeiksmu, ar ne.