Manoma, kad naktį iš įvairių šaltinių – nuo gatvių žibintų iki kompiuterio ekranų – sklindanti šviesa sujaukia moters reprodukcinį ciklą. Aišku, ypač didelė rizika sunkiau pastoti gresia vidutinio amžiaus moterims. Tyrėjai pataria pastoti norinčioms moterims imtis paprastų priemonių, kad naktį galėtų gerai išsimiegoti. Patariama kaip įmanoma labiau pritemdyti šviesas naktį ir valgyti reguliariu laiku.
Statistiškai, kas septinta pora negali pastoti, ir dažniausiai nevaisingumo priežastys nėra aiškios. Be to, didėja susirūpinimas, kad dėl dirbtinio apšvietimo sutrikus žmonių biologiniam laikrodžiui, tai kenkia sveikatai.
Su buvimu dirbtinėje šviesoje naktį siejamos tokios ligos, kaip vėžys, diabetas, depresija ir nutukimas. Britų ekspertai įspėja, kad nereikėtų nuvertinti ryšio tarp bendros organizmo būklės ir vaisingumo.
JAV ir japonų mokslininkai ištyrė, kaip biologinio laikrodžio sutrikimai paveikė pelių vaisingumą.
Jaunoms pelėms sutrikęs ritmas didelės įtakos neturėjo, bet vidutinio amžiaus pelių patelių vaisingumas akivaizdžiai sumažėdavo.
Iš pelių su normaliu biologiniu laikrodžiu pastojo 71 proc., o iš gyvūnų, kurių cirkadinis ritmas buvo išderintas, pastojo vos 10 proc., praneša žurnalas „Cell Reports“.
Įdomu tai, kad vaisingumą pavyko atkurti, leidžiant gyvūnams miegoti pagal jų biologinio laikrodžio ritmą. Mokslininkai teigia, kad nors buvo tiriamos pelių patelės, moterų vaisingumui taip pat turi įtakos biologinis ritmas.
Tyrėjas dr. Gene‘as Blockas iš Kalifornijos Los Andželo universiteto teigia: „Šiais laikais moteris veikia daugybė įvairiausių aplinkos veiksnių, kurie gali sukelti nevaisingumą. Dabar gyvename sąlygomis, kai vakarais visur viskas apšviesta, be to, biologinis ritmas sutrinka nuo pamaininio darbo ar kertant laiko zonas. Tai, kad pavyko atkurti pelių reprodukcinę funkciją pakeitus apšvietimo grafiką, parodo, kad pagerinus „cirkadinę higieną“ – pavyzdžiui, prislopinus apšvietimą vakare, reguliariau maitinantis, vengiant pamaininio darbo – ir taip pagerinus miego kokybę ir reguliarumą, galima išspręsti nevaisingumo problemą.“
Nepriklausomas miego ekspertas dr. Neilas Stanley taip pat pareiškė, kad organizmo rimtai yra labai konkrečiai apibrėžti, o vaisingumas labai susijęs su miego ciklu.
Profesorius Darrenas Griffinas iš Kento universiteto šį tyrimą apibūdino kaip reikšmingą progresą. Jis pridūrė: „Ypač džiugu, kad atkūrus cirkadinį ritmą, padėtis pagerėja. Kadangi žmonės ne pelės, tai gali būti tik dalis sprendimo. Vis dėlto žinia, kad vaisingumas susijęs su bendra organizmo sveikata ir būkle, yra labai svarbi.“