Mano kelyje tokių vyrų pasitaikė nemažai. Kai kurių vyrų nuomone, automobilis yra sukurtas tam, kad jį vairuotų... vyrai. Tai tarsi valdžios, galios, nepriklausomybės įrodymas. O šias laikais, man regis, automobilis yra dar ir finansinių galimybių, padėties visuomenėje bei gyvenimo būdo, filosofijos išraiška, ne vien priemonė, skirta nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Be to, moteris automobilyje vyrams - ir seksualinių fantazijų šaltinis.
Gal dėl to jie purkštauja, nes nori visuomet jaustis viršesni, o kelyje lygūs visi eismo dalyviai? Todėl pademonstruoti viršenybę ir abejotiną sumanumą mėginama keliaaukščiais keiksmais, nepadoriais gestais, lenktynėmis ar net automobilio taranavimu. Retas įžūlumo atvejis, bet būna.
Vyrai dažnai įsikandę vieno: moteris už vairo - mirtis už kampo. Ir dar prideda, kad jos savo elgesiu išveda juos iš kantrybės, provokuoja veiksmams, kurie visai nedera kelių džentelmenams.
Ir tada minimi ne tik faktai: dažymasis (labai stereotipiška), atsargus parkavimasis (vyrai vadina nemokšišku), vaiko vežimas be specialios automobilio kėdutės (gaila, bet dažnas reiškinys). Vyrus erzina, kad moteris naudojasi savo privalumais (flirtu ir žavesiu), išsisukdamos nuo policininkų skiriamų baudų, taip pat, tikėdamosis pagalbos kelyje, nuleidus automobilio padangą.
Vyrai taip pat ištraukia užmušantį argumentą: kad moteris prastai orientuojasi vietovėje, kad automobilį renkasi, atsižvelgdama ne į jo techninius duomenis, o į spalvą, grožį. Taip pat vyrui automobilis yra tarsi jo asmenybės tąsa, todėl puikiai apie jį žino ir jį prižiūri, o moterys automobiliui jokios suasmenintos pagarbos nerodo. Mašinos joms nėra mažulis, katulis, o dažnas vyras automobilį saugos labiau nei mylimą moterį.
Beje, ne tik vyrai purkštauja dėl moterų elgesio kelyje. Kai kurios moterys erzina... netgi pačias moteris! Prisiklausau tokių istorijų, kad net gėda už visa moterų giminę.
Tačiau aišku viena: vyro ir moters nesutarimų priežastis - konkurencija. Ir jei moteris mano, kad už menkas klaideles kelyje ar lytiškumą (lipdukas su aukštakulniu ant galinio stiklo, suprask, dama už vairo) vyrai turėtų būti atlaidesni, tai vyrų šis argumentas neveikia. Jie piktai atrėžia: „Mielosios, taisyklės visiems yra lygios!".
Ir, jų naudai, reiktų pasakyti, jie yra teisūs. Turime paradoksą: moterys nori lygių teisių su vyrais, bet iš kitos pusės, nori visur išimčių. Gryna moteriška logika.
Tačiau, kokios vairuotojos sukelia vyrų pasipiktinimą?
Požiūris. Yra kategorija moterų, kurios už vairo atrodo arba ne itin pasitikinčios savimi, arba ypač pabrėžiančios savo nepriklausomybę. O vyrams pagarbos nekelia nei išdidžios išsišokėlės, demonstruojančios azartą ir greitį, nei naujokėlės, prisiplojusios prie automobilio vairo ir įsikibusios į jį abiem rankomis. Tačiau statistika - moterų pusėje: jos yra atsargesnės ir dėmesingesnės eismo dalyvės, avarijų padaro mažiau.
Valdžia. Vyrai taip pat bamba ne ant visų moterų. Kažkodėl kandžiai ir ironiškai atsiliepia ne apie visas moteris, o būtent apie jaunas paneles bei ištaigingas damas (atrodančias prabangiai, vairuojančias gerus automobilius). Vadinasi, jie nusiteikę ne apskritai prieš vairuojančias moteris, bet prieš tam tikrą jų dalį.
Įžūliai vairuojanti jauniklė vyrus (beje, tiek jaunus, tiek subrendusius) tik erzina. Kodėl?
Maištautoja kelyje dar nepakenčiamesnė nei lovoje. Juk lovoje dar ją kažkaip būtų įmanoma suvaldyti, tačiau kelyje - niekaip. Moteris už vairo tampa nepriklausoma nuo vyro, ji - pati sau šeimininkė. O kai kurie vyrai (jų netgi gal dauguma) sunkiai susitaiko su tuo, kad negali kontroliuoti situacijos.
Pasitikėjimas. Jos kartais vairuoja įžūliau ir agresyviau vien dėl to, kad nori išskirtinio dėmesio sau, kad jas pastebėtų. O dėl vairavimo įgūdžių ar gebėjimų abejoti verčia visai ne tas faktas, jog moterys dažniau renkasi automobilį su automatine pavarų dėže, o ne su mechanine. Joms paprasčiau sekti paskui autobusą ar sunkvežimį nei jį lenkti - moterys itin bijo situacijų, kai negalės suvaldyti automobilio. Jos paprasčiausiai nepasitiki savo gebėjimais.
Vyrai - atvirkščiai, tiesiog trykšta pasitikėjimo ir virtuoziškumo fontanais. Jiems visai nesukels rūpesčių, metus nevairavus automobilio, vėl sėsti už vairo ir išbandyti duobėtus Lietuvos kelius.
Bendrystė. Bet vis dėlto, ar galim rasti kokių bendrysčių, vienijančių vyrus ir moteris keliuose? TAIP! Juos jungia visai ne kelio ženklai, ne eismo taisyklių žinojimas, bet malonumas vairuoti automobilį. Taip pat didžiavimasis savo Toyotyte, Mersu, Hondute ar Renuške.