Vieną dieną barai ir klubai, kuriuose būdavo taip paprasta, tiek daug įdomių žmonių, purvinų šokių ir fejerverkais sproginėjančių nuotykių, tampa gąsdinančiomis nežinomų taisyklių valdomomis vietomis. Ne visiems - kai kurios asmenybės plaukia per naktinį gyvenimą ir užauginusios vaikus ar susiradusios rimtus darbus, joms ir su jomis smagu. Bet jeigu pašėlti su merginomis išeini kartą per pusmetį, dar neatidarius spintos durų ištinka egzistencinis šokas: tai kaip, po velnių, dabar žmonės rengiasi klubuose?!
Išsprendusi aprangos klausimą ir apsidžiaugusi, kad radai saugų variantą - nei per atvirą, nei per senamadišką jaunos biuro moters, išėjusios truputį pašėlti, ansamblį, pasirenki „saugų" barą. Na, tokį, kuriame ne per daug stilingo jaunimo, bent šiek tiek suprantama muzika ir interjeras. Barmenai, žinoma, mato tavo išsigandusias akis ir arba ignoruoja kaip supermamytę, naktinio gyvenimo kraują siurbiančią pernelyg retai, arba gailestingai aptarnauja be eilės. Ir net nesijuokia, kai paprašai gėrimo, kurio dauguma besilinksminančiųjų niekada neužsisako.
Jei bare ir nieko neieškai, tik vietos prisėsti - stovėdama jautiesi lyg vintažinė sekcija postmodernių baldų apsuptyje - neišvengiamai teks su kuo nors susipažinti. Netrukus pastebėsi, kad dabartiniai vaikinai visai nebe tokie, kokie buvo tavo „geraisiais" laikais.
- Sveikos, merginos, galima prisėsti? Šiandien nusiskutau savo dredus, ar gerai atrodo? Mes - virėjai. O ką veikiat jūs gyvenime? Studijuojat? - į pasisėdėjimą su drauge bare įsiterpia žodžių kišenėse neieškantys, į jaunesniuosius brolius tinkantys vaikinai.
Po galais, su metais vis keisčiau va taip susipažinti išėjus pasilinksminti naktį, tie vaikinai mums gal ir atrodo mieli, bet nutolę per šviesmečius savo kalbos maniera, išvaizda, stiliumi ir vertybėmis, laidantys juokelius, kuriuos ne iš karto suprantame.
- Mes linksminamės. Ir esame senos, - prunkščiame lyg paauglės, bet nesistengiame pasirodyti nei geresnės, nei gražesnės ar protingesnės, kaip stengdavomės paauglystėje.
Tais laikais, kai mes buvome jaunasis barų ir klubų kraujas, vaikinai su merginomis, atrodo, kalbėjo apie kitokius dalykus. Būdavo pokalbių apie muziką, studijas, geriausias pasilinksminimo vietas, jaunuoliai azartiškai aiškindavosi, kuris iš kokio miesto kilęs, vaikinai mėgdavo pasigirti dirbantys ir uždirbantys užsienyje, kalbėti apie savo automobilius. Buvo dar nauja ir seksualu didžėjauti, pasigirti, kad dirbi barmenu arba esi verslininkas.
Dabar, atrodo, madinga kalbėti apie vegetarizmą bei žaliavalgystę, girtis netradicinėmis profesijomis, daug pasakoti apie būtas ir nebūtas keliones, nerti į politiką ar literatūrą, diskutuoti apie rūkymą, tatuiruotes - žodžiu, visaip įrodinėti savo išskirtinumą. Kai kurie, siekdami sužavėti, pasilinksminti naktį išeina su savo šunimis, ir vos tik pažvelgi į juos, vos tik tiesi ranką paglostyti - iškart užmezga pokalbį.
Keista tik tai, kad tai mums nebedaro įspūdžio - esame išmokusios tuos triukus, ir vienintelis dalykas, kuris dar gali sužavėti - nuoširdus pašnekesys su kuo mažiau vaidybos. To baruose vis dar pasitaiko. Pavyzdžiui, sutinki kokį džentelmeniškų manierų vyruką, su kuriuo maloniai aptari akademinius klausimus. Arba prie moterų tualeto - kurgi daugiau! - susipažįsti su draugiškai nusiteikusia mergina ir spėji išsiaiškinti, kad abi buvote tame pačiame koncerte.
Vis dėlto netrunki pastebėti, kad pasilinksminimo vietose dar išlikę nemažai gyvuliškų manierų: ką tik apie literatūrą suokęs akademikas lenda bučiuotis, išdidus verslininkas nebevaldo rankų, užsieniečiai mėgina papirkti gėrimais ir pasakojimais apie savo turtus. Kai kurie dalykai nesikeičia, galbūt keista tik tai, kad daugybė jaunesnių ir vyresnių vyrų apsimeta nepastebintys ant tavo piršto vestuvinio žiedo, nors tu jo nė neslepi. Dar labiau nustembi atradusi, kad daug kritiškiau žiūri į visokius pasikėsinimus į privačią erdvę - mėginimus apsikabinti, prisėsti šalia, šokti susiglaudus.
Kartais sunkoka paslėpti ir skeptišką požiūrį į pernelyg subujojusį ego.
- Tuoj eisime į barą X. Aš ten pažįstu barmeną ir virtuvę - pati geriausia vieta Vilniuje! Sumaišo tokių kokteilių! Nemokamai, - įsmeigia į mus akis miklus vyrukas su už ausies užkišta cigarete.
Suprantame, kad turėtume išsilydyti kaip sviestas prieš saulę, juk tai ta vieta, kurioje žinomų žmonių koncentracija viename kvadratiniame metre itin tiršta. Bet darosi sunku net apsimesti susidomėjus. Kaip ir minėjau, matyt, kažkuriuo gyvenimo momentu net ir baruose ilgiesi linksmų, nuoširdžių bei paprastų žmonių, kurie neapsimetinėja. Gali būti, kad dėl to su džiaugsmu pastebiu, jog pasilinksminimo vietose labai padaugėjo merginų, nesispraudžiančių į pernelyg trumpus sijonus, neišsidažiusių lyg vaivorykštė ir nesielgiančių taip vulgariai, kad norėtųsi iš gėdos prasmegti grindyse. Iš tiesų, čia galima sutikti kuo įvairiausių merginų, klapsėjimas ilgomis blakstienomis nebėra bene vienintelis bendravimo su vaikinais būdas.
Optimistiškai nuteikia tai, kad per barus svirduliuojantys užsieniečiai, taip mėgstantys iš jų išsinešti kokį bokalą ar taurę, vis dažniau bando palaikyti įdomesnį pokalbį. Supranta, kad ne visoms lietuvėms taip jau svarbu su jais užmegzti ryšį, ir kartais tas supratimas leidžia atsiskleisti jų gerosioms savybėms.
Ir vis dėlto paryčiais, kai į barą remiasi paskutinius linksmybių lašus gaudantys piliečiai, kai tenka atsisakyti visų siūlymų palydėti ar pratęsti, staiga pasijunti dviprasmiškai. Šėlti per naktį smagu net išaugus iš studentiško amžiaus, bet jau nebe taip linksma laukti stotelėje pirmųjų troleibusų, kaip būdavo anksčiau. Pačiame linksmybių įkarštyje gali užsimanyti karštos vonios ir tylos. Pradėti žiovauti, nes aplankys jausmas, kad visus tuos linksminimosi būdus jau matei ir patyrei - kažkada. Gali pasiilgti savo vyro.
Jeigu turi vyrą ir tau daugiau nei 30 metų, greičiausiai grįžusi namo įsirausi į patalus, apsikabinsi tą savo pusę ir apsidžiaugsi, kad neprivalai žaisti socialinių žaidimų baruose.