Jaunos moters ir beveik dvigubai vyresnio vyro derinys dabar madingas, vis dar žadinantis žmonių fantazijas, ir vos koks žinomesnis ne pirmos jaunystės jaunikis veda dailią piemenaitę, per Lietuvą nusirita diskusijų banga.
Tai negali būti meilė. Tai gali būti meilė. Du situacijos vertinimai, ir abu, man rodos, teisingi. Jau vien dėl to, kad prisimenu savo draugę, perbridusią plačiausią pasimatymų su bendraamžiais upę ir visai netikėtai sutikusią dvidešimčia metų vyresnį vyrą.
„Iš pradžių jis man atrodė flegmatiškas, nebuvo toks energingas kaip mano amžiaus vaikinai. Aš nežiūrėjau į jį rimtai, bet pradėjome kalbėtis, pamačiau, kad jis išsilavinęs, brandžiai mąstantis žmogus. Buvo dar gerai pagal savo amžių išsilaikęs vyras – sportiškas, nepraplikęs. Jis neieškojo vienadienių santykių, turėjo ir kitų poreikių, ne vien seksualinį ryšį. Po truputį jis pradėjo vis labiau patikti“, – savo netikėtą meilės istoriją pasakojo draugė.
Dvidešimties metų skirtumas iš pradžių ją vertė gerai apsvarstyti, ar santykiai turi ateitį. Jai – trisdešimt, jam – penkiasdešimt. Atvejis ne visai klasikinis dėl to, kad jis neturėjo įtakingo posto, vidurio amžiaus krizės įkarštyje pirkto žvilgsnius susiurbiančio automobilio, vilos Nicoje ar Vilniaus užmiestyje, prieš tai nebuvo vedęs ir patyręs tokios meilės, kai norisi
Tuomet kodėl protingai, dailiai, dirbančiai moteriai krito į akį beveik į tėvus tinkantis vyras?
Pirmiausia dėl to, kad žavėjo savo išmintimi, pastangomis džentelmeniškai užkariauti jos širdį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo nesvarbu, bet dvidešimtmečiai, trisdešimtmečiai dažnai nebemoka tos riterių laikus primenančios moterų žavėjimo kalbos. Padovanoti gėlių be progos. Pakviesti į pasimatymą ir padaryti jį tokį, kad tai išties būtų pasimatymas, o ne eilinis vizitas į kiną ar pasėdėjimas ant suolelio geriant alų, ar netgi pritūpimas ant kėdės madingame bare, įkišus nosį į išmanųjį telefoną. Parvežti namo ir pasistengti, kad damai nereikėtų išlipti į balą. Kalbėti ne vien apie save, sakyti ne vien banalias frazes, ir nevaidinti kietuolio, jau patį pirmąjį susitikimą verčiančio moterį į lovą. Pakviesti į spektaklį ir nesibaidyti tam išsitraukti kostiumą, o ne aiškinti, kad visur galima vaikščioti nuspurusiais džinsais. Džentelmeniškai, bet aiškiai parodyti, kad moteris tau patinka ir norėtum rimtesnių santykių – ir parodyti nedelsiant, ne atidėliojant, kol baigsis studijos, neperspektyvūs darbai, painūs santykiai, komandiruotės, būsto paieškos, didžėjaus karjera, kelionių troškulys ar dar kas. Vyresnio vyro mokėjimas parodyti dėmesį nebijant pasirodyti juokingu – štai kas nustebino mano draugę.
Dar buvo pokalbiai. Pagaliau atsirado vyras, mokantis pasikalbėti gilesnėmis temomis, turintis platų akiratį ir išminties. Taip pat gerbiantis jos poreikį turėti savu pomėgių, draugų, palaikantis naujuose sumanymuose.
Tas vyras, priešingai nei bendraamžiai, gėrėjosi jos išvaizda ir kūnu, nė vienu žodžiu ar judesiu neužsimindamas, kad atsirado nauja raukšlė, naujas gramas riebalų, jis mokėjo priimti kūno dėvėjimąsi natūraliai, ne šaipydamasis, ne lygindamas su moterimis, kurių grožis blunka lėčiau.
Jis nebijojo pripažinti, kad mylimai moteriai reikia namų ir susikaupęs ieškojo būsto, nors turėjo pakankamai brandos nekritikuoti jos interjero vizijų. Apskritai nekreipė dėmesio į daugelį dalykų, taip erzinančių jaunus vyrus, neburbėjo padėdamas rinktis skalbimo mašiną ar užuolaidas.
Manau, ir draugė tai pripažįsta, kad daugelis tų globėjiškų savybių, kurias turėjo jos pamiltas penkiasdešimtmetis, buvo jai savotiška kompensacija už tai, kad paauglystėje neteko tėvo. Vyresni vyrai moterims iš dalies padeda baigti nuspalvinti neturėto tėvo paveikslą, gauti dalį brandžios tėviškos meilės, rasti mokytoją ir autoritetą.
Yra du dalykai, kurie itin niežti tokių brandaus vyro ir jaunos moters santykių narstytojams: materialinė padėtis ir sekso reikalai. Reikia pripažinti, kad ir draugės mylimasis nebuvo basas, nors barakudų būrius pritraukiančios padėties ir neturėjo. O seksualinis temperamentas abiejų pasirodė panašus. „Ateityje tokiuose reikaluose skirtumų daugės. Pagalvoju apie tai. Pagalvoju, ar spėsime užauginti vaikus. Kartais mąstau, ar jis jaukiai jaučiasi su mano draugais, kas bus, kai aš visur norėsiu lėkti, pamatyti, keliauti, o jis – ilsėtis namie. Ar vaikai nesigėdys savo daug už mamą vyresnio tėvo. Bet kai surandi savo žmogų, atsakymai į tokius klausimus beveik nebegąsdina“, – išvadą padarė draugė.
Taigi meilė viską keičia. O jeigu tai ne meilė? Tokia, kokią patyrė kita draugė, susilaukusi vaiko nuo aštuoniolika metų vyresnio pasiturinčio, savo gyvenimo patirtimi ir pasitikinčia laikysena sužavėjusio vyro. Iš pradžių atrodė, kad santykiai perspektyvūs – jis žavus, įtakingas nedidelio miestelio bendruomenės narys, mokantis parodyti dėmesį ir dovanojantis aukso papuošalus. Ir vis dėlto santykiai griuvo vos pamėginus gyventi kartu, vos supratus, kad vaikas serga, mylimoji nenori vien šokti aplink puodus, pavargo būti antra po vyro hobių, draugų, ir pamėginus tvirčiau išreikšti savo norus. Jeigu tai ne meilė, jaunesnei moteriai tenka daug ką aukoti bandant prisitaikyti prie vyresnio vyro, ir tos aukos dažnai būna skausmingos.
Nereikia nė sakyti, kad tarp jaunos moters ir vyresnio vyro vyksta patirčių dvikova: jam visa karta jaunesnė mylimoji atrodys naivi ir reikalinga globos, jai solidaus amžiaus mylimasis – tamsta mokytojas, viską žinantis geriau. Tai įvyks ne iš karto, ne tada, kai abu atras vienas kitą kaip nežinomą salą, kai jausis radę vienas kitame viską, ko negali duoti bendraamžiai, kurių patirtys ir pažiūros dažnai labai panašios. Ir gal ne tada, kai išblės įtakos, materialinės padėties, išminties, džentelmeniškumo, rūpestingumo ar jaunatviškumo, energijos, žavaus naivumo, drąsos rizikuoti ir užkariauti pasaulį žavesys. Tada vieną dieną ateis metas, kai dvidešimčia ar trisdešimčia metų vyresnis vyras po darbo gers vaistus nuo spaudimo ir kelis kartus kartos tą patį klausimą, o jo žydinti jauna moteris maišys kokteilį ir svajos apie pašėlusį vakarą mieste.
Jeigu tai ne meilė, atsitiks visa tai, ką prognozuoja brandaus vyro ir dvigubai jaunesnės moters porų kritikai. Jie išsiderins dvasiškai ir fiziškai, vienas kitam nusibos ir prieis savotišką santykių akligatvį. O jeigu tai meilė, ką gi, niekas negali būti tikras, kad ir ji vieną dieną neišblės – taip, kaip negali būti tikras ir dėl panašaus amžiaus poras ištinkančios meilės.