Tortas, ant kurio, vietoje žvakučių, puikuojasi necenzūriniai žodžiai apie meilę, pakabučiai, deklaruojantys, kad nuo šiol esi panelė, o ne ponia, buvusio sutuoktinio atvaizdo klijavimas prie asilo skulptūrėlės, šėlionės striptizo bare, artimiausių draugių kompanija ir nuoširdūs sveikinimai ta proga, kad ir „vėl esi viena ir laisva“... sunku pasakyti, ar šiuo atveju reiktų žavėtis neblėstančiu žmonių pozityvumu ar bėgti neatsisukant, kad, neduokdie, neužsikrėstum panašiomis absurdo idėjomis.
Smarkiai populiarėjantys skyrybų vakarėliai mažai kuo skiriasi nuo priešvedybinių linksmybių: merginų ar vaikinų kompanija šėlsta iki nukritimo, tik vietoje priesaikų būti gera žmona ar vyru skamba pažadai pamiršti visas taisykles, kurių laikeisi rinkdamasi buvusį sutuoktinį.
Kadaise teko pažinoti porą, kuri, pasirašiusi skyrybų dokumentus, nuėjo išgerti šampano ir draugiškai vienas kitam padėkojo už kartu praleistus metus. Ne visi taip gali ir ne visi skiriasi taikiai, bet ar tikrai verta švęsti tokią „progą“ su draugais?