Pono Kęstučio istorija išties sudėtinga. Užsienyje gyvenantis vyras tikina kenčiantis nuo smurtaujančios jo vaiko motinos. Tačiau skaitytojas pagalbos prašo ne dėl to. Specialisto patarimo ponui Kęstučiui prireikė po to, kai moteris su atžala panoro išsikraustyti į Lietuvą.
„Esame nesusituokę, gyvename Jungtinėje Karalystėje. Vaikui 9 mėnesiai, aš dirbu pilnu etatu, ji prižiūri ir augina vaiką namuose. Rašau jums dėl smurto šeimoje. Tik mūsų situacija kiek neeiline, nes smurtą prieš mane naudoja mano vaiko motina. Ir tai ne psichologinis, bet fizinis smurtas. Ne kartą kviečiausi policiją. Yra nuotraukos, suvestinėse užfiksuoti įrašai. Draugė taip pat buvo suimta neblaivi.
KARTĄ ir aš esu pakėlęs prieš ją ranką - kai ji buvo nėščia, sudaviau per veidą. Buvo atitinkamų niuansų ir už tai buvau nubaustas. Esme tame, kad smurtas nesiliauja, dar mums būnant kartu, aptikau ją užsiregistravusią pažinčių portale ir ieškančią „kandidatų į vaiko patėvius“.
Buvo peržengtos visos ribos. Ji bėga į Lietuvą pas tėvus. Aš, kaip dirbantis žmogus, turiu įsipareigojimų šioje šalyje ir šiuo metu neturiu galimybės bėgti paskui savo vaiką, kurį myliu...
Į šį skaitytojo klausimą mums padėjo atsakyti advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ teisininkas Karolis Rugys.
Pasak jo, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įstatyme bei teismų praktikoje yra formuojama esminė taisyklė, kad ginčo klausimo sprendimas turėtų būti pasiekiamas taikiai, abiejų šalių suderinta valia. Visgi, nepavykus pasiekti taikaus ginčo sprendimo, vaiko gyvenamosios vietos klausimą sprendžia teismas. Vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų, siekiantis nustatyti gyvenamąją vietą su juo, privalo kreiptis į teismą, kartu pateikdamas ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
K. Rugys taip pat pabrėžė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nesuteikia jam leidimo išvykti gyventi su nepilnamečiu vaiku į užsienio valstybę. Siekiant gyventi ne Lietuvoje, yra reikalingas nepilnamečio vaiko kito iš tėvų leidimas.
„Šiuo leidimu privalomai turi būti aptariamos ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime galimybės. Rekomenduojama šį leidimą sudaryti rašytine forma, patvirtinant notarui. Taip prevenciškai būtų užkirstas kelias galimai ateityje kilsiantiems ginčams. Nepavykus gauti leidimo galima kreiptis į teismą su prašymu jį išduoti. Tokį prašymą galima išreikšti iš anksto kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Civiliniame kodekse yra įtvirtina, kad tėvų valdžia vaikui yra vienoda, todėl nepilnamečio vaiko tėvui, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gyvena užsienyje, turi būti suteikta galimybė dalyvauti vaiko auklėjime bei galimybė nuolatos su juo bendrauti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ši pareiga keliama vaiko tėvui, su kuriuo yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Atsisakant ar tinkamai nevykdant šios pareigos, teismas privalomai gali įpareigoti tai daryti“, - tikino K. Rugys.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad savaime pats išvykimas gyventi į kitą užsienio valstybę nėra traktuojamas kaip vaiko interesų pažeidimas ar pabloginimas.
Tačiau jeigu leidimas išvykti gyventi su vaiku į užsienio valstybę nebuvo gautas, taip pat nesuderintas su kitu vaiko tėvu, tačiau tėvas su vaiku išvyksta gyventi į užsienį ir neužtikrina tinkamų sąlygų bendrauti su vienu iš tėvų ar giminaičiais, kitas tėvas turi galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl neteisėtai (be jo žinios) išvežto vaiko ir prašyti pradėti vaiko grąžinimo procedūrą.