Šis laiškas 1993 metų spalį, praėjus dešimčiai mėnesių po to, kai buvo paskelbta apie princesės Dianos ir jos sutuoktinio išsiskyrimą, buvo nusiųstas tuometiniam jos vyriausiajam liokajui Paului Burrelliui.
Diana rašė: „Šiandien, spalį, sėdžiu čia prie savo stalo, ilgėdamasi žmogaus, kuris mane apkabintų ir paskatintų išlikti stipria, laikyti aukštai iškeltą galvą. Šis konkretus mano gyvenimo etapas yra pats pavojingiausias – mano vyras planuoja „nelaimingą atsitikimą“ mano automobilyje, stabdžių gedimą ir rimtą galvos traumą, kad niekas jam nebetrukdytų vesti Tiggy. Camilla tėra jaukas, tad mes visi esame išnaudojami šio vyro visomis šio žodžio prasmėmis“.
Per apklausą Karališkajame teisingumo teisme Londone laiškas buvo parodytas liudytojams, kurie tvirtino, kad princesė nesibaimino dėl savo saugumo.
Princesės mylimojo Dodi Fayedo tėvas Mohamedas Fayedas tvirtina, kad porą nužudė Jungtinės Karalystės slaptosios tarnybos princo Philipo nurodymu, kad būtų užkirstas kelias Dianos ir Dodi santuokai ir musulmono kūdikio gimimui.
M. Fayedui atstovaujantis advokatas Michaelas Mansfieldas tvirtino artimiems princesės draugams, kad Diana nuogąstavo dėl savo saugumo, nors jie tai neigia.
Per antradienį vykusią apklausą minėtas laiškas buvo parodytas Luciai Flechai da Limai, buvusio Brazilijos ambasadoriaus Londone žmonai ir vienai artimiausių princesės draugių. Moteris tvirtino, kad Diana niekada neužsiminė apie baimę dėl savo saugumo.
„Aš tuo netikiu, – sakė ji. – Paulas Burrellis puikiai galėjo imituoti princesės Dianos rašyseną. Netikiu, kad ji baiminosi dėl savo gyvybės, ypač iš princo Charleso, būsimo šalies karaliaus, pusės“.
Teisėjams jau buvo pasakyta, kad 1995 metų spalį princesė savo įgaliotiniam lordui Mishconui teigė iš „patikimų šaltinių“ sužinojusi apie princo planus „pašalinti ją ir Camillą“.