Tikriausiai akivaizdu, kad daugelis lytinį gyvenimą liečiančių prietarų ir klaidingų pažiūrų atsirado dėl žinių stokos. Kadangi nebuvo tikslių žinių apie lytinės sferos anatomiją ir fiziologiją, dažnai vienas po kito pasireikšdavę, bet neturėdavę nieko bendro, simptomai buvo sugretinami, daromos klaidingos išvados, kurias vėliau paskelbdavo kaip neginčijamomis mokslo tiesomis.
Nepatikėsite, tačiau net buvo mūsų istorijoje laikotarpių, kai žmonės bijojo mylėtis, nes buvo įtikinti, kad tai kenkia sveikatai. Šie būgštavimai buvo grindžiami klaidingu požiūriu į vyriškos sėklos atsiradimą ir jos vaidmenį organizme.
Sperma = nugaros smegenys
Pavyzdžiui, dėdė Hipokratas, kuris laikomas medicinos mokslų tėvu, buvo labai stipriai įsitikinęs, kad vyrišką sėklą gamina nugaros smegenys ir (sunku patikėti!) - ji sudaro didžiąją jų dalį. Taigi, vyrus jis labai rimtai įspėjo: jei dažnai mylėsitės ir leisite spermai laisvai lietis, greitai liksite be smegenėlių. Jeigu ejakuliacija įvyko keliasdešimt kartų, tai nugaros smegenims padaryta neatitaisoma žala, dėl kurios galėjo atsirasti baisių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, silpnaprotystė.
Ne vienas Hipokratas tikėjo susilaikymo svarba ir žinią skleidė visuomenei, tą pačią teoriją patvirtino ir Platonas. Na, o dar vienas tų laikų gudročius, Pitagoro mokinys Alkmeonas, garsus senovės gydytojas ir fizikas, buvo įsitikinęs, kad sėkla gaminama galvos smegenyse ir sudaro didžiąją jų dalį. Orgazmo metu įsiveržiant sėklai kartu su ja dingsta ir žmogaus intelektas.
Lytinio akto, pasibaigiančio sėklos išsiveržimu, tariamas kenksmingumas buvo aiškinamas sėklos ištekėjimu iš organizmo ir kūno trūkčiojimais, kai sėkla išsiveržia. Bet tai tik žiedeliai, ko žmonės prisigalvodavo. Kuo toliau - tuo gražiau...
Sekas - sunki, nepagydoma liga
Taip pat buvo manoma, kad sėklos netenkama dėl sunkios ligos (žmonės tada nežinojo, jog ji gaminasi sėklidėse). Naiviai, tačiau stipriai jie tikėjo, kad tai dalis vidaus organų. Sėklai taip pat buvo priskiriama veikla, kurią, kaip dabar jau žinome, atlieka lytiniai hormonai.
Sėkla laikytos bet kokios išskyros iš šlapimtakio, pavyzdžiui, pūliai, susidarantys sergat šlapimtakio specifiniu uždegimu. Žmonės šventai tikėjo, kad bet kokia iš tokių infekcinių ligų (pavyzdžiui, gonorėjos) simptomai atsiranda dėl sėklos ištekėjimo.
Tau epilepsija? Būtina kastracija!
Kūno trūkčiojimai orgazmo ir sėklos išsiveržimo metu buvo laikomi tokiu pat simptomu, kaip ir epilepsinių traukulių priepuolis. Tuo metu gydytojai žinojo, kad ilgalaikė epilepsija sutrikdo psichiką, padaryta išvada, kad ir orgazmas sukelia tokius pat pažeidimus. Taip atsirado įsitikinimas, kad dažnas seksas greitai turės itin liūdnų rezultatų.
Šių pseudomokslinių spekuliacijų rezultatas - bandymas epilepsiją gydyti kastravimu, kuris neva apsaugodavo sergančius epilepsija nuo psichinių ligų.
Nuodėmingasis seksas - tik giminei pratęsti
Viduramžiai įnešė labai mažai naujovių į seksualinio gyvenimo suvokimą iš medicininės ir mokslinės pusių. Kaip ir anksčiau, daugelis buvo įsitikinę, kad lytinis gyvenimas - tai sveikatai pavojingas reikalas. Sustiprėjus religinio pasaulio įtakai žmogaus gyvenime, seksas pradėtas laikyti nešvariu ir nuodėmingu reiškiniu. Viduramžiais buvo labai stiprios asketizmo tendencijos, tad ir į lytinio instinkto apribojimą žiūrėta ne tiek kaip į socialinę būtinybę, neišvengiamą žmogaus egzistencijos sąlygą, o kaip į absoliutų moralės idealą. Todėl bet kokio lytinio gyvenimo formos (išskyrus lytinį aktą, kuris skirtas reprodukcijai didinti) buvo laikomos nuodėmingomis ir griežtai draudžiamomis.
Gąsdinimo strategija
Dar XVIII amžiuje pasitaikydavo tokių gydytojų kaip Tisas, kurie medicinos mokslą pritaikydavo sielos išganymui ir sąmoningai iškreipdavo mokslo laimėjimus, jei pastarieji neatitikdavo jų lūkesčių.
Pavyzdžiui, gudruolis Tisas, manydamas, kad nuodėmės baimė nesulaikys žmonių nuo lytinio suartėjimo, o geriausias būdas - gąsdinti siaubingomis ligomis, savo knygose seksą vaizdavo kaip labai nuodėmingą ir pabrėždavo, jog jis siaubingai kenkia sveikatai. Jis net grasino mirtimi. Tisas smulkmeniškai aprašydavo siaubingus vaizdus, kurie, jo nuomone, ištinka įvairiausiomis sekso akimirkomis.
Sergi sifiliu - į lovą įsitempk nekaltą mergelę
Klaidingų požiūrių būta pačių įvairiausių. Tais laikais buvo paplitusi nuomonė, kad nuo sifilio, ypač antros stadijos (kai jis labiausiai užkrečiamas), neva galima išsigydyti intensyviai lytiškai santykiaujant, pavyzdžiui, su nekaltomis mergelėmis. Tokia nuomonė sifiliu sergančius žmones skatino užsiimti atsitiktiniais dažnais lytiniais santykiais, o tai didino ligos plitimą.
Dar visai neseniai būta kitų pačių įvairiausių prietarų. Manyta, kad sekso metu galimos tik kelios pagrindinės pozos, o kitos jau reiškia nukrypimą. Tarp vyrų buvo manyta, kad egzistuoja tam tikras lytinių santykių limitas. Buvo šventai tikinčių, kad per gyvenimą vyrui duota nei daug, nei mažai - 2000 lytinių aktų. Išnaudojęs savo limitą, jis jau neva niekada negalės mėgautis seksu, nes jo lytinė potencija bus sumažėjusi. Tai skatino lytinės neurozės susirgimus.
Vienas iš juokingiausių prietarų teigia, kad apie lytinių organų (varpos ir makšties) dydį galima spręsti iš nosies ilgio ar plaštakos dydžio.
Tai tik keletas populiariausių prietarų, tačiau jų būta labai daug ir itin juokingų. Šioje, informacijos ir technologijų, visuomenėje šios problemos neliko. Apie seksą kalbame daug, atvirai ir nebijome sugriauti įvairiausių prietarų bei mitų.