Psichologas atskleidė, kaip mūsų senoliai įvarė kompleksą dabartiniams „kelių gaideliams“

Kai išgirsti frazę „kelių gaidelis“, iškart supranti, kad kalbama apie vairuotoją, kuris rizikuoja savo ir kitų saugumu, nepaiso kelių eismo taisyklių, viršija greitį, kelia paniką, keiksnoja kitus vairuotojus. Toks chuliganiškas elgesys kelyje yra susijęs ne tik su psichologinėmis problemomis, bet ir kaimo kultūra, paveldėta dar iš mūsų senolių.

Psichologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis sako, kad nemandagių vairuotojų elgesys turi istorinę praeitį.

Ereliai atkeliavo iš senolių

Žmonių elgesį prie vairo nulemia ne tik psichologiniai veiksniai, bet ir kultūrinis fonas.

„Egzistuoja visuomenės, kurias galima santykinai pavadinti techninėmis. Kitaip sakant, ne viena jos karta yra susipažinusi su technika. Taip pat egzistuoja visuomenės, kurias santykinai galima pavadinti kaimo - jose pažintis su technika yra menka. Turbūt rastume Lietuvoje ne vieno žmogaus senelį, kuris nei pats nevairavo, nei apskritai mašinas dažnai matė“, - primena profesorius.

Netgi ne visi šių dienų jaunų žmonių tėvai turėjo automobilius. Norėdami įsigyti mašiną, jie turėdavo 5-10 metų laukti eilėje. Todėl dabar senuose miegamuose rajonuose trūksta vietų automobiliams. 1960 metais statant namus 10-čiai butų kieme tekdavo 1 vieta automobiliui. Dabar, kai kiekviena šeima turi netgi ne po vieną mašiną, tai skamba kaip humoras.

Psichologas paaiškina, kad techninėse visuomenėse vertybė - pasiekti tikslą saugiai. Kaimo visuomenėje didžiausias privalumas su bričkele atlėkti kuo greičiau už kitus. Tokioje aplinkoje užaugusiems žmonėms šaunumo požymis - atlėkti pirmiems ir pademonstruoti, kad turi greičiausius arklius ir geriausią vežimą.

Pokariu rašytas siužetas atspindi to meto realijas, taip pat ir elgesį kelyje – arkliai turi lėkti greitai.

„Tai labai puikiai atsispindi filme „Velnio nuotaka“. Pokariu rašytas siužetas atvaizduoja to meto realijas, taip pat ir elgesį kelyje – arkliai turi lėkti greitai. Tuo tarpu taip elgiantis techninėje visuomenėje, kaip Šveicarijoje ar Vokietijoje, gali likti nesuprastas“, - neabejoja profesorius.

Negalima vadinti ereliais

Žmonėms, kurių prioritetas yra saugumas, nekyla noras stumdytis, kelti grėsmę sau ar aplinkiniams, žeminti kitus.

G. Navaitis paaiškina, kad agresyvus elgesys kelyje yra beviltiškas bandymas parodyti menamą pranašumą.

Pasak psichologo, agresyvių vairuotojų negalima vadinti „kelių ereliais“, „gaideliais“ ar lipinti kitus titulus, deminutyvinius epitetus. Tai juos tik skatina pateisinti savo vardą ir dar uoliau „stengtis“. Reikia vadinti juos tikraisiais vardais – idiotais.

Jei žmogus teigiamai vertina save ir aplinkinius, nebereikia prieš juos demonstruoti pranašumo, įrodinėti savo išskirtinumo.

Vairuotojų elgesį analizuodamas profesorius pabrėžia, kad prie vairo taip pat atsispindi ir žmogaus savęs vertinimas.

„Jei žmogus teigiamai vertina save ir aplinkinius, nebereikia prieš juos demonstruoti tariamo pranašumo. Bendras agresyvumas kyla iš žemo savęs vertinimo. Jei pasąmoningai žmogus žino, kad yra menkesnis ar tokiu save laiko, stengiasi surasti būdų, kaip įrodyti savo išskirtinumą“, - sako G. Navaitis.