Psichologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis sako, kad nemandagių vairuotojų elgesys turi istorinę praeitį.
Ereliai atkeliavo iš senolių
Žmonių elgesį prie vairo nulemia ne tik psichologiniai veiksniai, bet ir kultūrinis fonas.
„Egzistuoja visuomenės, kurias galima santykinai pavadinti techninėmis. Kitaip sakant, ne viena jos karta yra susipažinusi su technika. Taip pat egzistuoja visuomenės, kurias santykinai galima pavadinti kaimo - jose pažintis su technika yra menka. Turbūt rastume Lietuvoje ne vieno žmogaus senelį, kuris nei pats nevairavo, nei apskritai mašinas dažnai matė“, - primena profesorius.
Psichologas paaiškina, kad techninėse visuomenėse vertybė - pasiekti tikslą saugiai. Kaimo visuomenėje didžiausias privalumas su bričkele atlėkti kuo greičiau už kitus. Tokioje aplinkoje užaugusiems žmonėms šaunumo požymis - atlėkti pirmiems ir pademonstruoti, kad turi greičiausius arklius ir geriausią vežimą.
„Tai labai puikiai atsispindi filme „Velnio nuotaka“. Pokariu rašytas siužetas atvaizduoja to meto realijas, taip pat ir elgesį kelyje – arkliai turi lėkti greitai. Tuo tarpu taip elgiantis techninėje visuomenėje, kaip Šveicarijoje ar Vokietijoje, gali likti nesuprastas“, - neabejoja profesorius.
Negalima vadinti ereliais
Žmonėms, kurių prioritetas yra saugumas, nekyla noras stumdytis, kelti grėsmę sau ar aplinkiniams, žeminti kitus.
Pasak psichologo, agresyvių vairuotojų negalima vadinti „kelių ereliais“, „gaideliais“ ar lipinti kitus titulus, deminutyvinius epitetus. Tai juos tik skatina pateisinti savo vardą ir dar uoliau „stengtis“. Reikia vadinti juos tikraisiais vardais – idiotais.
Vairuotojų elgesį analizuodamas profesorius pabrėžia, kad prie vairo taip pat atsispindi ir žmogaus savęs vertinimas.
„Jei žmogus teigiamai vertina save ir aplinkinius, nebereikia prieš juos demonstruoti tariamo pranašumo. Bendras agresyvumas kyla iš žemo savęs vertinimo. Jei pasąmoningai žmogus žino, kad yra menkesnis ar tokiu save laiko, stengiasi surasti būdų, kaip įrodyti savo išskirtinumą“, - sako G. Navaitis.