Bet šįkart ne apie kojines. Juk daug svarbiau čia – skirtumai. Būtent jie, kipšeliai, lemia, kaip elgiamės, ir kaip mūsų elgesį vertina kiti. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna neabejoja, kad net neištikimi būname skirtingai. Ir čia vyrus bei moteris į „teisuolius“ ir „pasileidėles“ padalina giliai mūsų visuomenėje šaknis įleidusi stereotipų sistema. Ją pavadinti galima taip: „kas galima vyrams, ir kas neleidžiama moterims“. Jau girdžiu skaitytojų balsus, kad štai ir vėl psichologai gina moterį, o juk ji sugeba būti tokia pat neištikima, ir kartais tuo mėgautis. Taip. Tačiau viskas vyksta kiek kitaip, nei vyriškojoje planetos pusėje. Palyginkite:
- Vyro neištikimybė – dažnai nuotykis. Patino, užkariautojo instinktas, su svajonės dalele.
- Moters neištikimybė – nusivylimas. Neišsipildžiusios svajonės paieškos.
- Vyras įvertina. Ar verta. Kokia ji. Labai svarbus seksas, lytinis santykių aspektas.
- Moteris pasiduoda. Ji pavargo. Būti neįvertinta. Būti vieniša. Dažnai mylisi tik iš pareigos partneriui, pačiai žymiai svarbesnis psichologinis saugumas, dvasiniai-romantiniai santykiai.
- Vyro neištikimybė dažnai susijusi su pinigais.
- Moters – su kerštu.
Aišku, gali būti ir atvirkščiai. Juk nuotykių skonis pažįstamas ir moteriai. O vienišas ir neįvertintas gali jaustis ir vyras. Bendra tarp jų tai, kad kito glėbys ar lova mieli tampa tarsi paršeliui iš „Mikės Pūkuotuko“ vaikantis išsprūdusį balionėlį – savo svajonę. Įsivaizdavimą, kaip viskas turi būti. Liūdniausia, kad pavijus „balionėlį“, jis neretai subliūkšta. Staiga suprantame, kad namie paliktas partneris ne ką blogesnis, o dažnai net ir geresnis (gal dėl pripratimo labiau suprantamas), nei neištikimybės objektas. Op! Čia ir vėl prasideda skirtumai. Neištikimi vyrai mėgsta girtis savo „užkariavimais“. Na, bent jau geriausiam draugui. Psichoterapinė praktika rodo, kad „į kairę“ pasukusi moteris, linkusi tyliai uždaryti duris į šį gyvenimo etapą. Jos bijo, kad visuomenėje, kur „patinai“ giriami už tai, kad turi daug „patelių“, bus pasmerktos. Kita vertus, viskas priklauso nuo konkrečios moters ir ją supančio sociumo. Štai į psichoterapiją atėjusi moteris save nuvertina sakydama, kad visos draugės turi meilužius, ji viena – ne. - O iš kur, klausia specialistas, jūs žinote, kad turi? - Na, kad jos pasakoja, guodžiasi moteris. Taigi, kalbėti apie kitus partnerius pas moteris taip pat nėra visiškas tabu.
Juokinga, tačiau mūsų meilės reikalus paveikė ir žiniasklaida. Nors paskaitę žurnalą, nebūtinai puolame į svetimą lovą, visgi prieš porą dešimtmečių buvo mažiau siūlymų spręsti problemas ar pasikelti nuotaiką susirandant meilužį. Nors pasinaudojama tais patarimais daug rečiau, nei jie spausdinami, tačiau žmonių požiūrį tai po truputėlį keičia.
XXI a. pakoreagavo ir kitą stereotipą - „visi vyrai – patinai“. Į pirmą vietą išsiveržus pinigų, sėkmės, karjeros kultui pasikeitė vyrijos prioritetai. Dažnas verslininkas ar karjeristas nebeturi laiko būti „seksgigantu“ ir šuoliuoti po moterų lovas. Meilės reikalai tarsi nueina į antrą planą, ir atidedami vėlesniam laikui, kai susitvarkoma su verslu, užsitikrinamos pastovios pajamos. Juk statusas ir piniginės storis Panelei Neištikimybei ne paskutinės svarbos objektai.
Pabaigai dar vienas skirtumas. Vyrai skaudžiau išgyvena savo mylimųjų neištikimybę. Dažnai jie būna prigrasinę, kaip baisiai nubaus moterį, jei sužinos, kad ji nuklydo „į šoną“, tačiau vėliau, kažkodėl, pažadėtųjų veiksmų nesiima ir labai išgyvena. Skaudina neištikimybė ir moteris. Tačiau pastarosios nuosaikesnės – tiek būdamos neištikimos, tiek grasindamos, tiek kai imasi veiksmų, sužinojusios apie partnerio paklydimus.