Santykių pertraukos neįtikėtinai madingos filmuose. Vos pora ima kalbėti apie sužadėtuves, pasiima paskolą, apsipyksta dėl tėvų, vestuvių ar augintinių, o ką jau kalbėti apie rutiną, vaikus, kurių vienas nori, kitas ne, karjerą, užklumpančią arba niekaip neateinančią šlovę, kažkas susikrauna lagaminą ir trinktelėdamas durimis pareiškia: man reikia pertraukos. Dažniausiai tuose filmuose pertraukos baigiasi susitaikymais su fejerverkais arba tuo, kad pagrindinis herojus sutinka gerokai šaunesnį partnerį.
Realybėje, ypač Lietuvoje, pertraukos dažniausiai reiškia santykių pabaigą apskritai. Vyriškas išdidumas to nepakelia, vyrai pertraukas bando glaistyti kabėdami baruose ar susirasdami pamainą mylimajai. Užtat lietuvėms gal reikėtų pertraukas skelbti ne taip drąsiai – gal pradžiai užtektų savaitės komandiruotės ar atostogų atskirai. Per tiek laiko jau galima šiek tiek atvėst ir užduoti sau bent pirmąjį klausimą: ar santykiai, kuriuose dabar esu, man patinka? Ar jie turi ateitį?
Pertrauka santykiams pirmiausia reiškia, kad kurį laiką pabūsite atskirai ir prisiimsite atsakomybę ne tik už neplautas grindis. Poros kartais per daug sulimpa – atsitraukimas gera proga pasitikrinti, ar dar sugebate vieni nueiti į parduotuvę, apmokėti sąskaitas, nuvykti iš taško A į tašką B, išsilyginti drabužius, išsirinkti filmą. Iš pradžių tas grįžimas į savarankišką būseną gąsdina – kai vyras išvyko į komandiruotę, ir man staiga prireikė iš Vilniaus nukeliauti į seminarą Kaune, sutrikau: niekas nenuveš, niekas grįžusios naktį nepasitiks. Prie patogumo įpranti, ir kartais tas patogumas būna toks užliūliuojantis, kad nesusimąstai, ar tau tikrai taip rūpi pats jį suteikiantis žmogus. Tik nuo to žmogaus kiek nutolus paaiškėja, ar jo iš širdies ilgiesi.
Tinklaraštininkė Lyndsie Robinson vardija pertraukos santykiuose pliusus: atsiranda daugiau asmeninės erdvės, galimybių atrasti save ne kaip partnerį, o kaip asmenybę ir suprasti savo tikslus, šiek tiek apraminti aistras apsisaugant nuo poras dažnai ištinkančio perdegimo. Laikinas išsiskyrimas, kad ir kaip liūdnai skambėtų, gali būti metas apmąstyti, ar esate suderinami kaip pora, ką turite bendro.
Kartais du žmonės myli vienas kitą, bet turi skirtingų siekių, partnerystės vizijų – čia labai tiktų mano draugės mokytojos ir statybų vadovo pavyzdys, abu vienas kitą mylėjo, bet po kurio laiko išsiaiškino turintys kitokius požiūrius į šeimą, karjerą, vaikus, ir santykiai nebesiklostė. „Man buvo labai sunku. Lipau sienomis. Bet supratau, kad reikia padaryti pertrauką ir pagalvoti, ar apskritai noriu tokių santykių. Ar noriu visą laiką jo laukti, ar galėsiu bendrauti su jo paaugliais vaikais iš pirmos santuokos, ar taikstysiuosi su priekaištais, kad per daug dirbu?“ – prisiminė draugė, per santykių pauzę sugebėjusi sau pripažinti, kad kelis metus apgaudinėjo save bendraudama su vyru, su kuriuo siejo beveik vien tik fizinis ryšys – jų karjeros, draugai, gyvenimo supratimas, laisvalaikio pomėgiai taip skyrėsi, kad ilgiau ištverti kartu kažin ar būtų pavykę.
Draugė, kaip ir L. Robertson, pasakė atvirai: kartais tik pertrauka padeda žmonėms iš šalies pažvelgti į santykius, juos įvertinti, išpreparuoti net tada, kai skauda ir esi apakinta meilės, aistros. Nustoji save apgaudinėti, ko tikiesi iš dviejų žmonių ryšio, pamatai, kaip galėtų klostytis santykiai po pertraukos. L. Robertson ramina, kad pertrauka dar nereiškia išsiskyrimo – kartais ji padeda partneriams atgauti blaivesnį mąstymą, viską apsvarstyti ir susibėgti su dar didesniu jausmu. Mano draugė apie tai turi tvirtą nuomonę: santykių pertrauka dažniausiai reiškia jų baigtį, ypač kai tos pertraukos prašo moteris.
Santykių pertrauka neturėtų trukti per ilgai, ir jei per mėnesį niekaip negali nuspręsti, ar žmogus, nuo kurio ilsiesi, tikrai tavo, tikriausiai tik apgaudinėji save ir bijai likti viena. Kur kas ilgiau gali trukti svarstymai apie karjerą ir savęs ieškojimus – tik yra pavojus tuo užsižaisti. Pertrauka reikalinga išsigryninti kelis svarbiausius aspektus – ar judu jau taip pavargot vienas nuo kito, kad nebeturite ateities, kokia ta ateitis galėtų būti, kokie jūsų kaip asmenybės siekiai, ar partneris juos palaikys ir panašiai. Nežinau, ar čia tinka sekti scenarijais apie savo laimės iškeliaujantį ieškoti žmogų, kuris metus kopia į kalnus/daro virtuvės šefo karjerą/rašo knygą/užkariauja Holivudą, o paskui kaip niekur nieko grįžta pas partnerį.
Nes iš tiesų ir po savaitės, ir po mėnesio ar metų grįžti gali nebelikti pas ką. Pertrauka ne tik ją paskelbusiam duoda progą apmąstyti santykius ir pasiryžti sprendimams. Pertrauka yra rizika, galinti virsti pabaiga. Ir vis dėlto ji išeitis tuomet, kai santykiuose „trūksta oro“, kai jie nesiklosto ir jaučiatės taip, tarsi nuolat vaikščiotumėte su keliais smulkiais akmenukais bate. Jos duoti atsakymai gali būti skaudūs, bet padėti pamatus geresnei ateičiai. Arba truputį sukrėsti ir parvesti atgal pas žmogų, kurį tikrai mylite, tik buvote primiršusi.