Mokslininkai tikina, kad sugebėjimu suprasti žmogų be žodžių keturkojai gyvūnai niekuo nenusileidžia 2 metų vaikui. Tyrinėtojas Jozsefas Topalas iš Vengrijos mokslo akademijos teigia, kad šunys iš žmonių perėmė kai kuriuos įpročius, pavyzdžiui, bendrauti neverbaliniu būdu (be žodžių).
Kad nuspėtų, ko iš jo nori šeimininkas, šuo seka jo žvilgsnį. Jei įvyksta akių kontaktas, šuo įsitikinęs, kad tuoj gaus žodinę komandą. Atlikti tyrimai, kurių metų buvo sekamas šuns akies vyzdys, paskatino mokslininkus padaryti stulbinamą atradimą: „Mūsų stebėjimai parodė, kad šunys reaguoja į žmogų lygiai taip pat, kaip ir maži vaikai. Anksčiau buvo manyta, kad toks neverbalinis bendravimo būdas būdingas tik žmonėms", - sakė Jozsefas Topalas.
Vaikai nuo 6 mėnesių iki 2 metų mokosi pažinti tėvų nuotaikas bei ketinimus pagal tai, kaip tėvai į juos žiūri. Taip elgiasi ir šunys. Pavyzdžiui, jie ne itin noriai griebia maistą iš rankų žmogaus, kuris nukreipia žvilgsnį į šalį. Tie žmonės, kurie žiūri šuniui tiesiai į akis, kelia daugiau pasitikėjimo.
O vengrų kinologai pažvelgė į šitą reikalą dar giliau. Jie tikina, kad šuns lojime užšifruoti patys skirtingiausi pranešimai. Šuo, išgirdęs kito šuns lojimą, gali labai tiksliai numatyti, kokio dydžio savininkui priklauso šis balsas.
Specialistai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 96 skirtingų veislių šunys. Visiems jiems ekrane buvo rodomi dviejų kitų gyvūnų atvaizdai. Vienoje ekrano pusėje buvo nuotrauka šuns, kurio lojimo klausėsi eksperimento dalyviai. Kitoje ekrano pusėje buvo rodomas to paties šuns atvaizdas, sumažintas arba padidintas trečdaliu.
Ir ką parodė tyrimas? Klausydamiesi lojimo, daugiau nei 80 procentų žiūrėjo į šunį, kurio lojimas ir buvo įrašytas. Taigi šunys iš skleidžiamo garso nuspėjo kito šuns dydį.
„Taigi mes įrodėme, kad šunys lodami visiems aplinkiniams transliuoja informaciją apie savo dydį bei pavojaus riziką, - teigia kinologai.