Viename pirmųjų „Sekso ir miesto“ („Sex and the City“) epizodų Harvarde išsilavinimą įgijusi teisininkė Miranda bando skubiai susirasti mylimąjį savo draugės vestuvėms. Ji netrunka suprasti, kad jos pasisekimas karjeroje lemia nesėkmes meilės fronte. Tad Miranda pakeičia taktiką ir kitam partneriui prisistato esanti stiuardesė. Ir ką jūs manote? Moteriai akimirksniu nusišypsoti sėkmė!
Tai buvo 2000 metais, kai dienas, tarp puodų ir skalbinių, leidžiančių namų šeimininkių klestėjimo laikai jau buvo praeityje. Tačiau socialiniai papročiai keičiasi ne taip greitai. Naujausi Amerikos ir Švedijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad ambicingos ir sėkmingos moterys iki šių dienų baudžiamos "vedybų rinkoje".
Trijų amerikiečių ekonomistų atliktas tyrimas atskleidė, kad vienišos moterys elitinėje verslo administravimo studijų programoje prašo žemesnio atlyginimo, jeigu mano, kad jų įrašus gali matyti bendramoksliai. O štai Švedijoje, kuri pirmauja lyčių lygybės politikoje, atliktas tyrimas parodė, kad tos moterys, kurios užima vadovaujančias pozicijas politikoje ar versle, susiduria su dvigubai didesne skyrybų rizika.
Jau anksčiau atlikti tyrimai rodė, kad dailiosios lyties atstovės yra baudžiamos už karjeros siekimą ir sėkmę. Tai įrodė beveik prieš dešimt metų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo Kolumbijos universiteto studentai. Studentai dalyvavo pažinčių vakarėliuose, vadinamais „greitaisiais pasimatymais“ (angl. speed dating). Paaiškėjo, kad merginos, kurias jų partneriai įvardino kaip ambicingesnes, sulaukė mažiau pasiūlymų pasimatymams.
Amerikiečių atliktas tyrimas atskleidė šį tą naujo. Dailiosios lyties atstovės, kurios jau pademonstravo pakankamas ambicijas įstoti į elitinę verslo mokyklą, viešumoje yra linkusios sumenkinti savo ambicijas. Tuo tarpu Švedijoje atliktas tyrimas rodo, kad ambicingumas turi realias pasekmes, kurios nėra itin geros.
Verslo administravimo magistrantūroje studijuojančių moterų karjeros ambicijas tyrę ekonomistai Leonardo Bursztynas, Thomasas Fujiwara ir Amanda Pallais naudojo studentų duomenis, kurie buvo surinkti siekiant padėti studentams gauti stažuočių vietas. Jiems buvo atsitiktinai priskirta viena iš dviejų anketų, kurios buvo identiškos, išskyrus vieną žodį. Tie, kurie gavo „privačią“ versiją, žinojo, kad jų atsakymai bus anoniminiai. „Viešoji“ versija reiškė, kad anketos atsakymai bus aptarti su bendramoksliais.
Tas vienintelis žodis turėjo didelį poveikį studentų atsakymams. Tiesa, tik moteriškos lyties studenčių atsakymams. Tos studentės, kurios gavo „viešas“ anketas, trokštamą atlyginimą nurodė kur kas mažesnį nei tos, kurioms buvo išdalintos „privačios“ anketos (atitinkamai 112 ir 130 tūkstančių dolerių). Paklaustos, kaip dažnai jos norėtų keliauti darbo reikalais, „viešos“ respondentės nurodė septynias dienas per mėnesį, o „privačios“ – beveik 14 dienų. Ne vienišos moterys abiem atvejais nurodė identiškus pageidaujamus atlyginimus ir norą keliauti.
Atsižvelgiant į gautus duomenis, mokslininkai padarė išvadą, kad vienišos dailiosios lyties atstovės bendramokslių akyse trokšta atrodyti labiau pasiruošusiomis santuokai. Kaip teigia tyrimo autoriai, „vienišos moterys vengia veiksmų, kurie padėtų jų karjerai, jeigu jie turi neigiamas pasekmes santuokų rinkoje“.
Švedijoje Olle Folke ir Johannos Rickne vadovaujama tyrėjų komanda įtikinamai įrodė, kad moters karjeros progresas kenkia jos santuokai. Tyrimo metu O. Folke ir J. Rickne stebėjo karjeros siekiančių politikų santuokas. Žinoma, politinės ambicijos nėra atsitiktinai atrinktas dalykas. Pavyzdžiui, parlamento nariui teks praleisti daugiau laiko šalies sostinėje, galimai toli nuo namų.
Tyrėjai palygino aukštas pareigas užimančių politikų skyrybų mastus, atsižvelgdami į tai ar šie laimėjo rinkimuose, ar pralaimėjo.
O. Folke ir J. Rickne išsiaiškino, kad laimėtojų ir pralaimėtojų skyrybų procentas prieš rinkimus buvo identiškas, tačiau iškart po jų laimėtojų skyrybų skaičius išauga dvigubai. Mokslininkai nustatė, kad panaši situacija su skyrybomis yra ir tapus generaliniu direktoriumi, tik kitaip nei politinės konkurencijos atveju, tai negali būti atsitiktinumas.
Tyrimo autoriai tvirtina, kad netikėta moters sėkmė santuokoje sukelia papildomą įtampą, mat vyrai yra pratę darbo rinkoje užimti labiau dominuojantį vaidmenį. Didžiausias poveikis santuokai užfiksuotas tais atvejais, kai karjeros laiptais užkopusios moterys tampa pagrindinėmis šeimos maitintojomis.
Jeigu jau net Švedijoje vyrai negali susitaikyti su sutuoktinės noru siekti aukštumų, ko galime tikėtis Lietuvoje?
O. Folke ir J. Rickne nustatė, kad net palyginus progresyvioje Švedijoje teisinė apsauga ir vyriausybės programos nėra pakankamos, kad padėtų moterims pralaužti stiklines lubas. Visuomenės normos vis dar vaidina svarbų vaidmenį. Ir kaip pabrėžia šie naujieji tyrimai, visų mūsų dar laukia ilgas kelias lygių teisių link.