Per savo gyvenimo metus perėjau visas vyrų plaukuotumo dievinimo frazes.
Vos pradėjusi vaikinus suvokti kaip vaikinus, net nusipurtydavau nuo minties apie plaukuotą krūtinę. Plaukuoti pečiai? Maniau, kad šia paslaptį bendrai saugo visi pasaulio tėčiai. Plaukuoti kojų pirštai? Tuomet net negalvojau, kad plaukai auga tokiose vietose. Aš dievinau mergaitiškus berniukus. Kurių oda yra lygi ir švytinti kaip mano. Jokių laiko ženklų, barzdos ar pro prasegtus marškinius styrančių plaukų!
Dabar tokie vaikinai mane gąsdina. Gal ir žiauriai nuskambės, bet visos jaunosios pop ir kino žvaigždės su nupoliruotais veidukais bei šilkinėmis krūtinėmis man primena Justiną Bieberį. Žiūriu aš į juos ir norom nenorom pradedu planuoti viso kūno depiliaciją vašku, jauninančias grožio procedūras ir dantų balinimą.
Brr... Pati daugelį plinkančių vyrų esu paguodusi, jog ant deimantų plaukai neauga, bet jei plaukų nėra ant galvos, tai jų turi būti bent ant krūtinės. Bręstant man tų plaukų ant vyro kūno norisi kuo daugiau.
Natūralus ir vyriškas - štai, kokiais žodžiais galima apibūdinti tikrą vyrą. Tačiau natūralus nereiškia nešvarus. Vyras turi savimi rūpintis, bet jokiu būdu nepersistengti: gera asmeninė higiena, tvarkingai nukirpti, švarūs plaukai, panagės, jokio blogo kvapo iš burnos. Ir viskas. Na, gal dar šiek tiek kvepalų.
Tik darkart pasikartosiu - jokios juvelyrikos! Nenoriu, kad mano vyro barzda atrodytų taip, lyg jis dalyvautų gyvatvorių kirpimo čempionate. Taigi, jokių išsiskutinėjimų. Jokio dirbtinio įdegio. Ir nenoriu kas rytą prisimerkti žiūrėdama į jo nubalintą šypseną. Nekenčiu narcizų. Toks vyras niekada tavęs nemylės kaip savęs. Kaip apsidrausti?
Stebėk, ar jis:
- Turi abonimentą soliariume.
- Jo plaukai balinti sruogelėmis.
- Jis susierzina, jei naudoji jo kosmetikos reikmenis (net jei jų turi daugiau negu tu).
- Jis žiūri į savo atspindį visur, kur tik jį gali matyti.
- Jis ištisus metus rengiasi šviesiais drabužiais tam, kad pabrėžtų savo įdegį.
- Jis save giria dažniau negu tave arba nuolat prašosi komplimentų.