Klara Germana Celė – sandoris su velniu
Iš Pietų Afrikos kilusi našlaitė K. G. Celė būdama 16 m., nors ir mokėsi krikščionių mokykloje, susidomėjo satanizmu. Ji vis daugiau skaitė apie tamsiąsias jėgas ir galiausiai ėmė melstis šėtonui.
Netrukus prasidėjo keisti reiškiniai. Mergaitę prižiūrėjusi vienuolė pasakojo, kad iš pradžių pastebėjo, jog ji negali būti šalia šventintų daiktų. Vėliau suprato, kad Klara geba skaityti aplinkinių mintis ir regėti jų prisiminimus. Aplinkinius stulbino ir netikėtai atsiradęs poliglotės talentas. Mergaitė pradėjo kalbėti lenkiškai, vokiškai, prancūziškai ir kitomis nežinomomis kalbomis.
Kol Klarą globojusios vienuolės bandė suprasti, kas vyksta su ja, ši vis stiprėjo ir darėsi agresyvesnė. Galiausiai ji įgijo daug jėgų ir jas naudojo blogiems kėslams. Pavyzdžiui, svaidydavo vienuoles po visą vienuolyną, pakeldama į orą ir mesdama į sieną arba lubas. K. G. Celė irgi gebėdavo pakilti nuo žemės ir kyboti ore.
Vienuoles šiurpino ne tik tai... Kur kas baisiau buvo girdėti Klaros balsą. Teigiama, kad jis priminė žvėrių riaumojimą, tik daug stipresnį nei gali išleisti bet koks laukinėje gamtoje gyvenantis padaras.
Vienuolės įkalbėjo Klarą pasikalbėti su kunigu Honeriu Erasmusu, nes įtarė, kad jų globotinę apsėdo piktosios dvasios. Apsėstoji jam prisipažino, kad sudarė sutartį su nelabuoju. Tuomet H. Erasmusas į pagalbą pasikvietė kitą kunigą. Jiedu dvi dienas atlikinėjo egzorcizmo seansą, ir pagaliau piktosios dvasios apleido Klarą...
Anelisa Mišel – 17 egzorcizmo seansų
Dauguma greičiausiai matė filmą „Emilės Rouz egzorcizmas“. Tačiau turbūt ne visi žino, kad jame rodoma istorija yra tikra. Ji paremta vokietės A. Mišel gyvenimu. Katalikų šeimoje augusi mergaitė iki 16 metų niekuo nesiskyrė nuo bendraamžių. Tačiau vėliau jai prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Paauglė pradėjo regėti haliucinacijas ir kalbėti su nematomais žmonėmis.
Sunerimę dėl keisto dukros elgesio, tėvai kreipėsi į medikus, tačiau šie niekuo negalėjo padėti. A. Mišel elgėsi vis keisčiau: gėrė savo šlapimą, kišo galvą į klozetą, graužė sienas ir baldus, lupo sau nagus, laipiojo laiptų turėklais. Pasikeitė ir Anelisos charakteris.
Ji tapo agresyvi ir daug keikėsi. Gydytojai nusprendė, kad paauglė kenčia nuo psichinės ligos. Gimdytojai, stebėdami vis keistesnius reiškinius, negalėjo tuo patikėti. Tuo netikėjo ir pati mergina, todėl, kai jai prašviesėdavo protas, vis prašydavo tėvų iškviesti kunigą. Galiausiai jie taip ir padarė.
Kunigas neabejojo, kad paauglę apsėdo nelabasis, ir ėmėsi egzorcizmo. Per 10 mėnesių merginai buvo atlikta net 17 egzorcizmo seansų, tačiau situacija nepasikeitė. Bėgant laikui Anelisos būklė dar labiau pablogėjo. Nuo jos ėmė sklisti dūmų ir puvėsių kvapas. Per egzorcizmą vieną akimirką ji keikė kunigus ir priešinosi jų maldoms, kitą – maldavo padėti.
Po ilgų bandymų kunigai suprato, kad merginos išgelbėti nepavyks, todėl paprašė ją apsėdusių dvasių leisti vargšelei numirti. Anelisa užmigo ir daugiau niekada nepabudo... Aplinkiniai dėl merginos mirties kaltino jos tėvus ir teigė, kad ji mirė nuo išsekimo.
Rolandas Doe – žaidimas pasitelkiant dvasių lentą
Ši istorija taip pat atsidūrė kino juostoje, pavadintoje „Egzorcistas“. Nors filme pasakojama apie apsėstą mergaitę, iš tiesų jo siužetas pagrįstas R. Doe gyvenimu. Berniukas laisvalaikį mėgdavo leisti su savo teta. Kartu jie prisigalvodavo daug įdomios veiklos.
Vieną dieną teta pasiūlė išmokyti sūnėną žaisti pasitelkiant dvasių lentą. Berniukui tai labai patiko. Jis tikėjo, kad užmezgė ryšį su anapusiniu pasauliu. Todėl mylimai tetai iškeliavus anapilin, Rolandas neabejojo, kad galės toliau su ja bendrauti naudodamasis dvasių lenta. Atrodo, kad jam iš tiesų pavyko išsikviesti dvasių, tik vargu ar jį aplankė teta...
Rolando namuose vyko keisti reiškiniai. Iš pradžių namiškiai ėmė girdėti vandens šniokštimą, nors niekur arti nebuvo vandens telkinio. Vėliau nuo sienų pradėjo kristi šventųjų paveikslai, o nuo spintelių – šventinti kryželiai. Galiausiai namiškiai ėmė girdėti keistus žingsnius, be to, po nakties ant sienų atsirado įdrėskimų. Jų būdavo ir ant Rolando kūno. Šis taip pat pradėjo elgtis keistai: kalbėjo nesavu balsu, įgavo daug jėgų ir gebėjo sklandyti ore.
Pašiurpusi šeima išsikvietė kunigą, ir šis nustatė, kad berniukas yra apsėstas. Nuo tos akimirkos jam buvo taikoma begalė egzorcizmo seansų. Pasakojama, kad kunigai išvaryti piktąsias dvasias mėgino net 30 kartų. Per egzorcizmą Rolandas visaip priešinosi: keikė šventikus, bandė juos sužeisti ir net užmušti. Per paskutines apeigas apsėstasis pradėjo riaumoti žvėries balsu, inkšti, o patalpoje pasklido siaubinga smarvė – pagaliau piktosios dvasios apleido berniuko kūną.
Maiklas Teiloras – žudiko dvasia
Mažame Didžiosios Britanijos miestelyje, Osete, gyvenusi sutuoktinių pora Maiklas ir Kristina Teilorai visą gyvenimą buvo labai religingi. Todėl sužinoję, kad netoliese veikia religinis būrelis, vadovaujamas Mari Robinson, netruko prie jo prisijungti. Iš pradžių sutuoktiniai džiaugėsi galimybe leisti laiką su kitais bendraminčiais.
Tačiau netrukus Kristina pradėjo įtarinėti, kad vyras jai neištikimas su būrelio vadove Mari. Moteris apkaltino tariamus meilužius, tačiau šie teigė, kad yra nekalti. Po šio įvykio vyriškis pradėjo elgtis labai keistai. Iš pradžių Kristina manė, kad jis tiesiog pyksta dėl nepagrįstų kaltinimų. Tačiau situacija vis blogėjo, sutuoktinis darėsi piktesnis ir agresyvesnis.
Maiklas buvo pamaldus, todėl pagalbos kreipėsi į kunigus. Šie manė, kad dėl pasikeitusio vyro elgesio kaltos jį apsėdusios piktosios dvasios. Apsėstajam buvo paskirtas parą trukęs egzorcizmo seansas. Jame dalyvavę kunigai teigė, kad iš nelaimėlio kūno išvarė net 40 piktųjų dvasių. Tačiau viena žmogžudžio dvasia vis dar liko tūnoti...
Kunigai Maiklą įspėjo apie tai, tačiau šis nieko nenorėjo girdėti, nes jautėsi puikiai. Netrukus paaiškėjo, kad šventikai sakė tiesą. Grįžęs namo vyras nužudė žmoną ir jų augintus šunis. Vėliau buvo aptiktas klaidžiojantis miestelio gatvėmis ir šiurpinantis praeivius kruvinais drabužiais. Teisme Maiklas pripažintas nekaltu dėl psichinės ligos.
10 pagrindinių apsėdimo požymių
1. Staigus vyzdžių išsiplėtimas netgi esant tamsoje.
2. Nenatūrali elgsena ir protu nepaaiškinami kūno gebėjimai.
3. Pasikeitęs balsas.
3. Pakitusi kalbėsena.
4. Neįprastas žalios mėsos troškimas.
5. Staiga atsiradęs hiperseksualumas ar kiti seksualiniai iškrypimai.
6. Nenugalimas potraukis žaloti save ir aplinkinius.
7. Pakitę higienos įpročiai.
8. Apetito praradimas, miegojimas visą parą arba negebėjimas užmigti.
9. Įprasto dienos režimo pakitimai.
10. Negalėjimas būti šalia šventintų daiktų.