Kol vieni stebi tendencijas ir naudojasi moksliškai surinktais duomenimis, kad sukurtų nuspėjamus dėsningumus, kas gali nutikti naujaisiais metais, kiti kreipiasi į gerbiamus pranašus, kad šie padėtų išplaukti į galimai klastingus vandenis.
Vienas žinomiausių tokių išmintingų orakulų buvo Nostradamas, kurio ateinančių metų prognozės apėmė nuo infliacijos iki gyvybės Marse.
Į Nostradamą buvo kreipiamasi ištisus šimtmečius, kad būtų galima tarsi įsitvirtinti nenuspėjamoje ateities vietovėje. Tačiau XVI a. mistiko užmintų mįslių gali nepakakti tiems, kurie nori šiek tiek modernesnių prognozių. Taigi atsiranda Vanga.
Vangelija Pandeva Dimitrova gimė 1911 m. Strumicoje, Šiaurės Makedonijoje (pagal New York Post). Vietinė legenda byloja, kad Dimitrovos vaikystė iki 12 metų buvo gana tipiška.
Pasak legendos, baisi audra (apibūdinama kaip tornadas) išmetė mergaitę į orą, o po kelių dienų ji buvo rasta arti mirties su užmerktomis akimis.
Pasakojama, kad laukdama, kol ją suras, Dimitrova patyrė pirmąją ateities viziją.
Pasak „Dangaus istorijos“, 1925 m. ji pradėjo lankyti mokyklą, kurioje Dimitrova, vėliau žinoma kaip Baba Vanga, išmoko skaityti Brailio raštu.
Nors jos pranašystės buvo vaisingos, ji nesugebėjo jų užrašyti. Todėl Vanga pasikliovė aplinkiniais, kad šie tiksliai užrašytų jos perduotas vizijas.
Vanga susilaukė nemažai pasekėjų iš įvairiausių visuomenės sluoksnių, tarp jų ir Dimitro Gušterovo, už kurio ištekėjo 1942 m. Pora liko kartu iki D. Gušterovo mirties 1962 m. (pagal „Sky History“).
Visą savo gyvenimą Vanga garsėjo neįtikėtinomis ateities prognozėmis. Ji išpranašavo tokius įvykius kaip Indiros Gandi nužudymas ir rugsėjo 11-oji. Vanga mirė 1996 m., gavusi „Balkanų Nostradamo“ pravardę. Tačiau ką mirusi pranašė turėjo pasakyti apie 2023 m.?
Viena natūraliausių žmogaus patirties dalių yra vaikų gimimas. Vilčių kupini tėvai svarsto, kaip atrodys jų vaikas, kokie bus jo talentai, kuo jis užaugs ir kaip gerai nugyvens gyvenimą. Tačiau daugeliui tai tėra smagus spėliojimo žaidimas, žaidžiamas prieš vaikui ateinant į tėvų pasaulį.
Jei tikėsime Babos Vangos vizijomis, toks jaudinantis netikrumas dėl būsimo vaiko gali baigtis. Ji prognozavo, kad 2023 m. tėvai galės šiek tiek labiau pritaikyti savo atžalą, panašiai kaip statydami naują namą ar pirkdami automobilį.
Ji teigė, kad viso pasaulio vyriausybės uždraus natūralų gimdymą ir pirmenybę teiks laboratorijoje auginamiems kūdikiams, kurių tėvai galės pasirinkti viską – nuo vaiko išvaizdos iki jo asmenybės bruožų (pagal Wales Online).
Dienraštis „Daily Record“ tai paaiškina, teigdamas, kad jei Vangos prognozė teisinga, tai reikštų surogatinės motinystės pabaigą.
Remiantis 2021 m. „Pew Research Center“ paskelbtu straipsniu, maždaug 65 % amerikiečių tiki, kad egzistuoja nežemiška protinga gyvybė.
Ir nors NASA teigia, kad galutinių įrodymų, jog tokia gyvybė egzistuoja kitur visatoje, dar nėra, supratimas apie tai, kas yra kita tinkama gyventi aplinka, vis didėja.
Baba Vanga šią nežemiškos gyvybės idėją įtraukė į savo vizijas ir pranašystes. Ji teigė (pagal Daily Record), kad ateiviai įsiverš į Žemę, dėl to pasikeis Žemės orbita aplink Saulę, o tai turės toli siekiančių pasekmių tokios gyvybės, kokią pažįstame šioje planetoje, tvarumui.
Išsamesnė informacija apie šią tariamą invaziją geriausiu atveju yra skurdi. Tačiau, kaip NASA cituoja Carlą Saganą, „Visata yra gana didelė. Jei tai tik mes, atrodo, kad tai siaubingas erdvės švaistymas“.
Nuo 1938 m. atradimo, lėmusio branduolinių ginklų atsiradimą, pasaulis gyvena su nedidele baime, kad vienas iš šių ginklų bus numestas ir sunaikins tą žinomo pasaulio dalį.
Ankstyvas branduolinių ginklų galimybių vaizdas įsirėžė į pasaulio psichiką po to, kai 1945 m. ant Hirosimos ir Nagasakio Japonijoje buvo numestos bombos, paskelbusios Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
Kūdikių bumo kartos atstovai praktikavo „pasislėpimo pratybas“ (pagal istoriją), o X kartos atstovai ir vyresnieji tūkstantmečio kartos atstovai iki pat Šaltojo karo pabaigos budriai stebėjo branduolinio ginklo galimybę.
Dar daugiau alyvos į ugnį įpila Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių sprogimų vaizdai, kurie vis dar dažnai sutinkami šiuolaikinėje istorinėje literatūroje. Ir nors ta pati baimė ne taip įsiskverbusi į populiariąją kultūrą, kaip anksčiau, vis dar jaučiama nuolatinė, mažai kam žinoma baimė.
Vangos prognozės meta iššūkį mūsų atsipalaidavusiai baimei dėl šios realybės, teigdamos, kad 2023 m. atominėje elektrinėje Azijoje įvyks sprogimas. Laikraštis „The Daily Mail“ teigia, kad Vangos prognozė apima toksiškus debesis, plintančias ligas ir kad tai paveiks kitas šalis.
Jei gyvenote XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir XXI a. pradžioje, galbūt prisimenate juodligės (biologinio ginklo) baimę, apėmusią daugelį žmonių visame pasaulyje.
Praėjus vos savaitei po 2001 m. rugsėjo 11 d., politinių pareigūnų ir naujienų centrų biuruose ėmė rodytis laiškai. Laiškuose buvo keista kalba, o juos atvertusieji susirgo. Žurnalas „Smithsonian Magazine“ teigia, kad iki atakų pabaigos buvo sužeisti 22 žmonės ir penki žuvo.
Vanga pareiškė, kad 2023 m. biologinio ginklo ataką surengs išsivysčiusi valstybė (pagal Cornwall Live). Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad biologinis ginklas gali tapti iššūkiu, nes per trumpą laiką žūtų daug žmonių.
Kitas iššūkis yra tas, kad, kadangi daugelis biologinių ginklų gaminami naudojant virusą, ataka galėtų būti užmaskuota kaip natūralus sveikatos apsaugos reiškinys, pavyzdžiui, pandemija.
Pasak Ginklų kontrolės ir neplatinimo centro, Jungtinių Tautų Biologinių ginklų komisija draudžia eksperimentuoti su biologiniais ginklais ir juos naudoti 183 susitarimą pasirašiusioms valstybėms. Tačiau tebesitęsiant Rusijos ir Ukrainos karui, baimė, kad Vangos prognozė taps realybe, išlieka.
Kad ir į ką kreiptumėtės, norėdami išplaukti į miglotus 2023 m. vandenis, niekas iš tikrųjų nežino, kas mūsų laukia. Nesvarbu, ar tai bus ateivių invazija, ar atominės elektrinės sprogimas, ar visai nieko – štai jums dar vienų metų pradžia.
Parengta pagal užsienio spaudą