Garsi chirologė atsako ne tik į tai, bet ir patvirtina, kad delnų linijos kinta visą gyvenimą. Taip pat atskleidžia, kodėl pavojinga susižaloti rankas.
Chirologija – netradicinis mokslas. Kaip juo susidomėjote ir iš kur sėmėtės žinių?
Kiekvienas žmogus veiklos sritį pasirenka vedamas vidinio balso. Chirologija susidomėjau natūraliai. Kai prieš 15 metų pradėjau ieškoti chirologijos mokytojų, jų tiesiog nebuvo. Todėl mokiausi studijuodama literatūrą, remdamasi pasaulinio garso žinovų atrastomis teorijomis. Tačiau produktyviausias mokymosi būdas pasireiškė tada, kai pradėjau teorines žinias taikyti praktikoje.
Kasdien dirbdama su žmonėmis, susidurdama su jų gyvenimais, lūkesčiais, klausimais, supratau, kad ne viskas, kas parašyta literatūroje, yra tiesa. Savarankiškai chirologijos mokiausi apie 8 metus. Maždaug po 10 metų, nuo tada, kai pradėjau mokytis analizuoti tai, kas užkoduota žmogaus delnuose, pradėjau suvokti chirologiją. Dabar dėstydama savo studentams suteikiu informacijos, kuria remdamiesi jie šį mokslą perpranta kur kas greičiau.
Ar delnų linijos iš tiesų atskleidžia visą žmogaus likimą?
Iš delnų linijų galima daug ką pasakyti. Tačiau teigti, kad jose užkoduotas visas žmogaus likimas, būtų neteisinga. Gimdami atsinešame tam tikrą programą. Tačiau žmogus valios pastangomis gali labai daug ką pakeisti. Juk delnų linijos kinta visą gyvenimą. Daug kas priklauso nuo žmogaus charakterio.
Jeigu žmogus yra užsispyręs, savanaudis, garbėtroška, mąsto negatyviai, tai savaime suprantama, kad jis turės labai daug ydų. Jos automatiškai darys neigiamą poveikį mąstymui. Jeigu žmogus klysta, prieštarauja tam, kas teisinga, delnų linijos gali pradėti kisti: nykti, įtrūkti, gali atsirasti ženklų, rodančių prieštaravimus. Tuomet anksčiau ar vėliau žmogus pakliūna į problemų spąstus, kuriuos pats susikūrė.
Kartais žmonės bando būti tokiais, kokiais jiems nelemta būti. Dažnai tam įtakos turi tėvai. Nors giliai viduje žmogus suvokia, kad priimdamas vieną ar kitą sprendimą prieštarauja sau, vis tiek daro tai, ką yra įpratęs daryti... Kaip žinia, įprotis yra blogiau už prigimtį. Blogų įpročių galima atsikratyti keičiant aplinką, mąstymo būdą, galbūt netgi žmones, kurie mus supa. Tokiu būdu sąmoningai stengiamasi pakeisti savo gyvenimą, o ne paleisti jį vėjais...
Ką rodo delnų linijų ilgis ir ryškumas? Jeigu, pavyzdžiui, Gyvenimo linija yra trumpa, ar tai reiškia, kad žmogus neilgai gyvens?
Tai, kad vienos linijos yra trumpos arba neryškios, nebūtinai reiškia ką nors blogo. Linijos gali viena kitą kompensuoti. Tačiau kartais tai nežada gerų dalykų. Linijų ryškumas paprastai rodo, kiek žmogus turi energijos. Ryškios linijos byloja apie stiprybę, apie tai, ar žmogus pajėgus atlaikyti gyvenimo išbandymus. Tačiau dažnai žmonės, turintys įgimtą stiprybę, apie kurią liudija ryškios, aiškios linijos, savęs netausoja.
Jie mano, kad, turėdami užtektinai energijos ir ištvermės, gali puikiai savimi pasirūpinti. Paprastai tokie žmonės nesveikai maitinasi, rūko, geria, mėgsta rizikuoti. Dažnai savo gyvenimą jie baigia labai greitai, nes perdega, išeikvoja energiją. Tie, kurių delnų linijos yra ne tokios ryškios, neturi tiek daug energijos ir yra linkę pasisaugoti. Jie gyvena ilgiau.
Taigi linijų ryškumas ne viską lemia. Daug kas priklauso nuo to, ar žmogus linkęs save sergėti.
Užsiminėte, kad delnų linijos kinta visą gyvenimą. Nuo ko tai priklauso?
Tai priklauso nuo mąstymo. Linijos itin sparčiai keičiasi, kai kinta žmogaus sąmonė. Sąmonę keičia meditacija, malda, įsigilinimas į ką nors ir atsiribojimas nuo ko nors. Liaudiškai tariant, kai atsijungia protas.
Vadinasi, delnų linijos keičiasi kintant mąstymui. Ar tam turi įtakos gyvenimo pokyčiai, tam tikri įvykiai?
Įvykius lemia mąstymas. Jeigu žmogus mąsto klaidingai, prišaukia neigiamus įvykius. Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės neturėtų gyventi iš inercijos, nes tuomet sunku ką nors keisti. Esame linkę prisirišti ne tik prie gerų, bet ir prie blogų dalykų.
Ar delnų linijos gali kisti pasveikus po sunkios ligos arba patyrus nelaimingą atsitikimą?
Delnų linijos kinta nuolat. Ir tam neturi reikšmės įvykiai ar nelaimingi atsitikimai. Jeigu žmogus plaukia pasroviui, yra egoistas arba savanaudis, nieko gyvenime nesiekia, natūralu, kad turi įvykti kažkas, kas jį išmuštų iš vėžių, t. y. iš įprasto gyvenimo būdo.
Jeigu žmogus patiria traumą, pavyzdžiui, nudega delnus, ir jo delnų linijos pasikeičia, ar tai turi įtakos likimui?
Visi sužalojimai – randai, žaizdos, pirštų ar plaštakos netekimas – turi labai didelės reikšmės. Jeigu rankos pažeidžiamos, vadinasi, žmogus kažką daro ne taip. Po traumų anksčiau ar vėliau atsiskleis žmogaus charakterio savybės, kurias aš vadinu ydomis. Todėl rankas reikia labai saugoti.
Turbūt apie žmogų daug ką pasako ne tik vidinės delno pusės linijos, bet ir išorinės?
Apie žmogų informacijos suteikia viskas: delnai, spalva, pirštai, jų lankstumas, netgi nagai. Tyrinėti galima visą plaštaką. Analizuojant žmogaus charakterį svarbu ir tai, kurios rankos delno linijos tyrinėjamos. Kairė ranka rodo mūsų prigimtį, o dešinė susijusi su dabartimi, realizacija – su tuo, kaip žmogus gyvena. Kairė ranka liudija, kaip žmogus turėtų gyventi, nors tai nėra visiškai teisinga, nes savo prigimtį galime keisti.
Įdomu, ką reiškia ant rankų atsirandantys ir išnykstantys apgamai?
Apgamai visada reiškia ilgalaikes problemas, dažniausiai susijusias su sveikata.
Pirštų antspaudai taip pat gali charakterizuoti žmogų?
Pirštų antspaudus nagrinėja atskiras mokslas – dermatoglifika. Pirštų antspaudai nekinta visą gyvenimą ir yra unikalūs – ant kiekvieno piršto yra visiškai skirtingas antspaudas.
Antspaudai skirstomi į tris rūšis ir jų raštai vadinami arkomis, kilpomis arba sūkuriais. Arkos tipo antspaudai būdingi paprasto mąstymo žmonėms. Jiems viskas turi būti aišku ir konkretu. Tokie žmonės nemėgsta permainų, yra gana tiesmuki. Kilpos tipo antspaudai būdingi gebantiems prisitaikyti žmonėms. Tokie asmenys yra ramūs ir nekelia konfliktų. Jie puikiai pritampa visuomenėje.
Sūkurio tipo antspaudai paprastai randami ant sudėtingos psichologinės būsenos žmonių pirštų pagalvėlių. Tokie žmonės gali būti labai originalūs, bet kartu yra ir sudėtingos asmenybės. Kartais jie būna linkę net į asocialumą, atsiribojimą nuo kitų. Sudėtingas dialogas gali vykti susitikus dviem žmonėms, ant kurių vieno pirštų – arkos tipo antspaudai, o ant kito – sūkuriai.
Ar įmanoma sąmoningai pakreipti likimą sau naudinga linkme?
Manau, kad žmogaus atsidavimas, altruizmas gali būti raktas į geresnį gyvenimą. Kiekvienas viduje turime raktą atsakymą, kurį panaudoję galime suprasti, ko mums reikia. Žmogus gali daug ką pakeisti, jeigu to rakto nepameta. Tokiu būdu jaučia, kaip nedaryti klaidų... Laimi tuomet, jeigu klauso vidinio balso, o ne kitų nuomonės.
Po to, kai chirologija pradėta dėstyti Šiaulių universitete, kilo įvairių nuomonių. Taigi chirologija – mokslas ar raganavimas?
Žmonės dažnai painioja terminus. Raganavimas ir chirologija yra du skirtingi dalykai. Chirologija tyrinėja delnus, žmogaus galimybes ir charakterį. Apie būrimus čia net kalbos nėra. Raganavimas susijęs su visai kitais dalykais. Chirologiją lyginant su raganavimu menkinamas tūkstantmečius gyvuojantis mokslas. Tai tas pats, kaip anūkas žilagalviui seneliui aiškintų, kad šis nieko neišmano.