Atrodo, kad tai visiškai nereikšminga problema, bet gyvenu su jausmu, kad netekau kažko labai svarbaus, dalies savęs. Suvokiu, kad tai skamba juokingai, nes esu jau ne jauna moteris, pragyvenusi gyvenimą...
O anksčiau kaip prisimindavau sapnus-jie būdavo tikresni už realybę.
Kas atsitiko, kodėl?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAIP PRISIMINTI SAPNUS?
Tai, apie ką jūs rašote, vadinasi „sąmoningumo sumažėjimu“. Puiku, kad jūs norite susigrąžinti sąmoningumą.
Dažniausiai techninė rekomendacija tokiu atveju yra paprasta: laikyti šalia lovos popierių su tušinuku ir vos pabudus ar išėjus iš gilaus miego į snūduriavimą, užsirašyti tai, kas prisisapnavo. Ir tai vargu ar pavyktų užrašyti visą sapną; tikriausiai tai būtų tik atskiri elementai: juk sapnai dažniausiai neturi aiškaus nuoseklaus siužeto.
Kartais atrodo, kad sapno epizodai - tiesiog laisva pasąmonės improvizacija prieš tai patirtų dienos įspūdžių tema. Tačiau tai, kas kartojasi sapnuose, yra reikšminga, nes parodo, jog jūsų sieloje yra aktualus veiksmas, situacija ar uždavinys, kuris neišsisprendžia. Elgesys, kurio atkakliai sau neleidžiate. Bruožas, kurio stengiatės nematyti. Baimė, kurią vejate nuo savęs.
Dažniausiai mus nuo šitų dalykų saugo taip vadinama „psichikos cenzūra“. Ji padeda išvengti nerimą keliančios tiesos, bet kaina už tai - kartais nuo karto prasiveržiantis nerimas, kai kurios problemos su sveikata ar neurotiniai simptomai.
Kartais pasąmonės turintys apeina cenzūrą. Kyla panika ir žmogus nubunda viduryje nakties nuo siaubo. Tai taip vadinamas naktinis košmaras. O kartais košmaro nebūna, tačiau kažkodėl žmogus prisimena sapną ilgą laiką. Tuomet jam rūpi priešingas, nei jums klausimas: sapno jis negali pamiršti, jis jaudina, tarsi įkyrus perspėjimo ženklas.
Ir šia prasme netgi galima suprasti jūsų nesugebėjimą prisiminti sapno, tik suprasti spėliojant. Arba jums neliko neužbaigtų veiksmų, baimių, vidinių konfliktų. Jūsų pasąmonė viską „sutvarko“ pati. Arba jų liko, bet sustiprėjo psichologinė gynyba ir ji neleidžia jums prisiminti to, kas keltų nerimą. O kartu susilpnėjo ir artima sapnavimui psichinė funkcija - kūrybinis fantazavimas.
Tuomet jums į pagalbą gali ateiti valinga, arba valdoma vaizduotė. Jūs imate į rankas spalvotus pieštukus ir ant popieriaus lapo piešiate įvairius siužetus. Tarkime, piešiate „gyvūną, kurio pasaulyje nebūna“, „išsigandusį gyvūną“, „laimingą gyvūną“, „dviejų gyvūnų susitikimą“. Prieš piešdama nesvarstote, kaip ir ką piešti, o darote tai spontaniškai. Po to žiūrite į nupieštus paveiksliukus ir pabandote atspėti, kokias savybes jūs nupiešiate. Gal tai ir yra ta jūsų pačios sielos dalis, kurios jums trūksta dėl sapnų užmiršimo?
Kai valingas fantazavimas suaktyvėja, kartu suaktyvėja ir sapnavimas. O piešinys atskleidžia jums jus pačią iš netikėtos pusės.
Labai įdomi metodika - „fraktalų“ piešimas. Tuomet jūs irgi piešiate su spalvotais pieštukais, tik piešiate užsimerkus taip, kaip nori judėti ranka. O atsimerkus nuspalvinate susidariusius tarpus tarp linijų jums patinkančiomis spalvomis. Gaunasi panašus į mozaiką piešinys, kur pasimato įvairių figūrų, kurias galima analizuoti.
Iš fraktalo spalvų bei formos fraktalų specialistas sprendžia apie žmogaus nuotaiką, asmenybės vientisumą, problemines gyvenimo sritis, stipriąsias puses. Žinoma, tai gana subjektyvi technika, tačiau psichologai visgi naudoja panašius testus, kurie vadinasi „projekciniais“. Tarp jų- Roršacho dėmių testas, Liušerio spalvų testas, teminių istorijų testas (TAT), Rozencveigo frustracijos testas, „Namo, medžio, žmogaus“ testas bei kiti.
Žinoma, tokius testus vertinti gali tik profesionalūs psichologai su patirtimi. Nagrinėja jie ne žmogaus žodžius, o tai, ką psichika „projektuoja“ į popieriaus lapą. O projektuoja žmonės, nepaisant įvairovės, visgi panašius dalykus. Tuo pagrįstas ir sapnų interpretavimas, ir įvairios projekcinės metodikos.
Fraktalų piešimas - populiaresnė, ne profesionali metodika. Lietuvos miestuose yra keletas vietų, kur galima piešti fraktalus. Jums tereikia paieškoti internete „fraktalų piešimo“. Fraktalų analizė panaši į sapnų analizę, tai irgi savotiškas kelias į pasąmonę, į tą vietą, iš kur gimsta sapnai. O jie - „karališkasis kelias į pasąmonę“.
Taip į sapnus žiūri analitinėje psichologijoje – klasikinėje psichoanalizėje bei Jungo analizėje. Tokiu atveju vien dalyvavimas, tarkime, sapnų analizės grupėje padėtų jums atgaivinti sugebėjimą sapnuoti. Žinau, kad bent Vilniuje yra Jungo analizės draugija, kuri kartais organizuoja sapnų analizę grupėje.
Yra Vilniuje ir mano kolega psichologas D. Kunickis, kuris daug metų domisi sapnais ir vis ruošiasi pradėti vesti grupę, kur sapnas ne tik būtų aptariamas, bet ir „suvaidinamas“, stebint, kur link šis procesas nuvestų. Jo elektroninis paštas kundi@delfi.lt. Norėdama jūs galite sužinoti ir kitokių specialistų koordinates. O ką daryti be specialistų analizės?
Padėtų praktika. Manau, kad nauja bei įdomi patirtis jums būtų - sudalyvauti taip vadinamoje „gongo naktyje“. Jos metu susirinkę žmonės visą naktį snaudžia klausydamiesi didžiulių gongų garsų, kuriuos palaiko speciali atlikėjų komanda. Gaunasi nepakartojamas miego ir meno derinys - meditacija, pagyvinanti psichikos aktyvumą. Apie gongo renginius jūs taip pat galite sužinoti internete.
Ir pagaliau egzistuoja taip vadinamas „sapnavimo menas“, kilęs iš šamanų sukurtų metodų. Žinoma, šamanizmą priimta laikyti „ezoterine“, „nepatikima“ bei „nemoksliška“ kultūros dalimi, tačiau šamanizmas gimė ne kabinetuose, ne fantazuojant, o dirbant su realiais žmonėmis. Taigi jis negalėjo neapčiuopti kai kurių psichinės veiklos dėsningumų. Negalėjo šamanai ir neatrasti praktinių darbo su psichika metodų.
„Sapnavimo meno“ prielaida yra ta, kad žmogus gali sapnuoti būdamas sapno dalimi arba būdamas savo paties sapno stebėtojas. Būdamas stebėtoju jis suvokia sapne, kad sapnuoja. Ir tai ne tik padeda jam pabudus prisiminti sapną. Jis gali įvaldyti sapną. Tai reiškia, kad tam tikru mastu jis gali užbaigti neužbaigtas situacijas, išspręsti kai kuriuos konfliktus, peržengti per kai kuriuos barjerus.
Apie tai parašyta nemažai knygų, iš kurių populiariausia- K.Kastanedos „Sapnavimo menas“. Keletas dalykų, pastebėtų šamanų, kurie gali būti jums įdomūs, jei tik jūs dar nesate juos bandžiusi ir jei tik jūsų miegas yra sveikas.
Vakare vos pradedate užmigti, pastebėkite tą momentą, kad tuoj užmigsite; pastebėjusi leiskite sau truputį uždelsti, neatsiduoti miegui iš karto; kartokite tai kiekvieną vakarą, kol išmoksite;
Tuomet kitą vakarą padarykite tą patį, tik pakartotinai; kelis kartus leiskite sau žinoti, jog tuoj užmigsite; užmikite ir vėl suvokite, kad užmiegate.
Jei prasidėjo sapnas, pabandykite įsitikinti, kad tai sapnas: sapne dažniausiai neįmanoma įjungti ir išjungti šviesos mygtuko; sapne negali pamatyti elektroninio laikrodžio parodymų.
Pabandykite sapnuodama pažvelgti į savo delnus; šamanai pastebėjo, kad tai iš tiesų padeda tapti savo sapno sąmoningu stebėtoju. Taigi, sėkmės jums „karališkajame kelyje į pasąmonę“!
Pagarbiai,
Olegas Lapinas