Jau kuris laikas studijuoju žmogų supančias energijas, dažnai mane vadina Energijų specialiste. Žmonės mane pažįsta ne tik iš mokymų apie žmogaus ir supančių energijų sąveiką, bet ir iš kassavaitinių Energijų Horoskopų, kur aprašau energijų poveikį individo santykiams, veiklai, sveikatai ir kitoms aktualioms sritims. Dažnas klausimas, kurį gaunu, yra susijęs su mirusiais, – tai rodo, kad ši sritis yra labai aktuali, kelianti daugybę problemų, kurių spręsti niekas nesiima, nes niekas dažniausiai ir nenumano, kaip gi tai išvis galima būtų spręsti.
Paminėsiu keletą svarbių dalykų, susijusių su mirusiaisiais, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.
Pojūčiai, kai mirusiojo energija (Siela) yra šalia
Nejaukumas... Šalia esant mirusiojo energijai, mums visų pirma yra nejauku. Tai jausmas – lyg patekus į netinkamą, nemalonią ir destruktyviai veikiančią aplinką. Iš ten mes norime pasitraukti, blaškomės, jei tik nesame suvaržyti likti savo vietoje (pavyzdžiui, sėdėti prie mirusiojo), arba bent judame mintyse, nerasdami ramybės ir patogios, tinkamos nusiraminimui vietos.
Nerimas... Galime stebėti kaip auga mūsų dirglumas, lyg jaustume pavojų. Sustiprėja nerimas, mes patiriame ne tik destruktyvias mirusiojo energijas, tačiau šios rezonuoja ir suaktyvina giliai pasąmonėje saugomas asmenines žalojančia patirtis apie pavojų. Mes norime išvengti tos grėsmės ir kiek įmanoma sumažinti jos riziką.
Liūdesys... Įprasta džiaugsmo ar bent vidinio stabilumo būsena pasitraukia, užleisdama vietą liūdesiui. Mums gaila to, kas vyksta aplink, – gaila kitų žmonių ir gaila savęs. Mes liūdime, nes jaučiame, jog niekas mums nebepadės, liūdime, nes giliai viduje suprantame, jog visos pastangos – tai ko siekiame, ką darome – daugeliu atveju bevaisės. Išties – tai egzistencinis liūdesys, pripažįstantis visa ko laikinumą.
Šaltis... Mirusiojo energijai esant šalia, galime fiziškai justi šaltį. Tai pojūtis, kuomet aplinkoje yra įprasta mums tinkama temperatūra, tačiau mums šalta ir norisi drebėti. Patiriamas šaltis yra kitoks, t.y. sklindantis iš vidaus. Tai vienas iš požymių, sakančių, jog esame šalia kažko netinkamo, ardančio, griaunančio – taip mus veikiančios mirusiojo energijos.
Negatyvios mintys... Slopsta mūsų pasiryžimas veikti, kurti,imtis iniciatyvų, nes galvoje sukasi mintys apie tai, kad nepavyks, kad neverta to daryti, kad esame silpni. Taip yra, nes mirusiojo energija slopina pozityvias kuriančias mintis – tokių minčių ir jas lydinčių emocijų energiniai virpesiai yra aukšti, o mirties energijos – žemi.
Jėgų praradimas... Fiziškai mes jaučiame, kad mūsų energinis potencialas slopsta – mes prarandame savo galią ir jėgas. Taip dažnai yra dėl to, kad mirusysis ir gyvasis yra sujungti nematomu energiniu ryšiu – štai per tokį ryšį gyvojo energija teka anapus.
Kaip mus veikia ryšys su mirusiuoju?
Pasakojau apie požymius, ką jaučiame, ką patiriame kai mirusiojo energija yra šalia. Išties žmogus, ilgesnį laiką veikiamas mirusiojo energijos, t.y. pats būdamas šalia mirusio, dar nepalaidoto žmogaus arba mirusiojo energijai esant šalia jo (kai jau žmogus yra palaidotas, tačiau aplinkoje likęs jo informacinis–energinis atspaudas) patiria daugelį išvardintų požymių, t.y. jis:
- Nerimauja
- Jaučiasi nejaukiai
- Liūdi
- Yra apimtas negatyvių minčių
- Jaučiasi silpnas, trūksta jėgų kasdieniams darbams
- Praranda motyvaciją, iniciatyvą, azartą, įkvėpimą
- Negali produktyviai ilsėtis, jaučia nuovargį
- Sapnuoja košmarus, mirtis, praradimus
- Dažnai prisimena skausmingas savo gyvenimo patirtis ir dėl to vėl išgyvena skausmą.
Kodėl egzistuoja ryšiai su mirusiaisiais?
Gyvendami mes natūraliai užmezgame energinius ryšius – tai ir kraujo, giminystės ryšiai, meilės ir artimų santykių (intymūs) ryšiai, draugystės, bendradarbiavimo, bendrų idėjų ir kitokie saitai. Žmogui mirus, ypač jei mirtis, išėjimas buvo netikėtas ir mes nespėjome tinkamai tam pasiruošti, nusiteikti, vis dar saugome šį ryšį, lyg tas žmogus būtų gyvas. Jį prisimindami mes patiriame tas emocijas, kurios kilo mums būnant kartu, mintyse girdime jo tariamus žodžius, savo prisiminimuose matome, kaip tas žmogus kažką darė. Žinome jo tikslus, siekius ir gal net svajones. Nešiodamiesi tai savo viduje mes savo paties energija traukiame išėjusįjį atgal prie savęs.
Visame pasaulyje žinomas knygų autorius Haruki Murakami, Nobelio premijos komisijos ne kartą nominuotas Nobelio premijai gauti, itin mėgsta nagrinėti žmonių istorijas bei juos siejančius, suvedančius ir skiriančius dalykus. Štai ką šis autorius rašo apie prisiminimus: „Atmintis šildo žmogų iš vidaus. Ir tuo pat metu plėšo jį į gabalus.“
Kuomet gyvojo ir mirusiojo energijos surištos ir šis ryšys nuolat stiprinamas prisiminimų energija bei emocijomis, gyvasis eikvoja savo energiją, neleisdamas išėjusiam per daug nutolti.
Kitas variantas – kai miręs, būties virsmą patyręs žmogus, nenori trauktis, nes čia palieka neužbaigtą darbą, svarbius reikalus ar mylimus žmones. Jis pats kabinasi į gyvąjį, laikosi už jo, kad anapusinio pasaulio jėgų nebūtų nuneštas tolyn.
Kaip galima išsilaisvinti nuo mirusiojo?
Keletas patarimų, galinčių padėti išsilaisvinti nuo mirusiojo energijos:
- Aiškiai sau pripažinti, kad tas žmogus miręs, išėjęs ir jo šiame pasaulyje nėra
- Atlikti atsisveikinimo ritualą (tai gali būti mišios bažnyčioje, susitikimas su kitais pažinojusiais ir mylėjusiais išėjusįjį žmonėmis ir kalbėjimas apie tai, kad žmogus išėjo, mirusiojo daiktų atidavimas paskiriant juos kažkokiam pozityviam tikslui ir pan.)
- Malda, kreipinys į Dievą, Kūrėją, Angelus ar kitas aukštesnes jėgas, kuriomis žmogus tiki
- Energinės praktikos (minčių nuraminimas, vidinio dialogo sustabdymas, susitelkimas į kitą dirgiklį: garsą, vaizdą, pojūtį)
- Specialių, tokiems atvejams skirtų, išsilaisvinimo technikų naudojimas. Tai gali būti Teta metodas (Thetahealing® technika), kuris pateikia instrukcijas, kaip išsilaisvinti iš žmogų slegiančių dalykų ir būsenų.
Paprastai žmogus, patiriantis ryšį su mirusiuoju, jaučiasi silpnas tiek fiziškai, tiek dvasiškai, tad labai svarbu rasti atsvarą visam tam varginančiam sunkumui. Pati ilgai tyrinėjau Teta metodą ir žinau, kad tai puiki priemonė, galinti padėti. Teta metodas žmogui suteikia žinojimą, ką daryti, kodėl su juo vyksta tie slegiantys procesai ir kaip sau padėti.
Ką dar reikėtų žinoti apie mirusiuosius?
Kiekvienas mokomės iš savo klaidų, siekiame tobulėti, tad kreipdami dėmesį į subtilius, mus lydinčius ir mums nutinkančius dalykus, stipriname intuiciją. Gebėjimas jausti anapusinį pasaulį irgi auga. Pradedame suvokti, kad nesame vien kūnas ir protas, tačiau kur kas daugiau – siela, esybė, sąmonė. Tad ir mokomės veikti su visa savo sąmonės galia – taip vyksta pažinimas, naujų gebėjimų atradimas.
Mirusieji nėra prarasti amžiams – jie kitame egzistenciniame lygmenyje, kitame būvyje, tad yra kitokie ir veikia kitaip. Galbūt ten kitur patekę, mes vėl juos sutiksime, vėl džiaugsimės ir kartu kursime ateities planus...
Mirusieji turi savo kryptį ir pereidami iš vienų egzistencinių lygmenų į kitus keliauja tolyn, tad svarbu juos paleisti, kad turėtų visapusiškas galimybes. Svarbu ir patiems išsilaisvinti, kad neprarastume energijos, būtume sveiki ir kūrybingi, kad dalintume meilę čia esantiems, o ne kreiptume ją į kitus pasaulius, nematydami meilės ištroškusių, pagalbos ir mūsų dėmesio laukiančių žmonių...
Daugeliui žinios apie mirtį, virsmą, anapusinį pasaulį yra reikalingos ne vien smalsumui patenkinti, bet ir gyvybiškai būtinos, kad gebėtų gyventi toliau, iš gyvenimo pasitraukus artimam žmogui. Tam leidžiamos knygos, vyksta užsiėmimai. Labai noriu, kad kiekvienas gebėtume sau padėti, kad suprastume kas vyksta, kad gyventume lengviau ir nesiliautume mylėti...