Apie laiko sampratą skirtingose tautose, Rytų sistemų ir vakarietiškų horoskopų skirtumus, kinų astrologijos koncepciją bei ypatingąjį Drakoną pasakoja R. Dikčius.
Ištrauka iš knygos
***
Mes gyvename paskendę kasdieniuose rūpesčiuose ir paprastai nė nesusimąstome, kad toks mums savaime suprantamas ir įprastas reiškinys, kuris vadinamas laiku, yra labai reliatyvus. Antai tokie pat piliečiai kaip ir mes, tačiau kenčiantys nuo vadinamojo hipochondrijos sindromo arba depresijos, laiką suvokia ir jaučia visai kitaip nei normalios būsenos žmonės. Jiems atrodo, jog minutės slenka be galo lėtai, ir kai mes nė nepastebime, kaip praeina diena, jiems ji tęsiasi ilgai, nuobodžiai, niūriai. O, pavyzdžiui, budistų vienuoliams, paskendusiems meditacijoje, diena gali ir smarkiai išsiplėsti, ir gerokai susiaurėti.
Jeigu taip skirtingai laiką suvokia tos pačios rūšies individai, tai galima tik įsivaizduoti, kaip skirtingai jį jaučia kitokių rūšių gyvi padarai, nebekalbant jau apie vabalus ar mikroorganizmus. Pagaliau laikas kitose planetose gali tekėti vėlgi savaip – arba pagreitintai, arba sulėtintai Žemės atžvilgiu.
Be to, Europoje, o paskui ir likusioje Žemės dalyje palyginti visai neseniai atsirado vienoda laiko matavimo sistema, imant atspirties tašku Kristaus gimimo dieną. Nors, gali būti, kad ir ji bažnyčios tėvams tiksliai nežinoma. Laiką skaičiuoti nuo menamos Kristaus gimimo datos 525 metais sugalvojo skitų vienuolis Dionisijus Mažasis, ieškodamas būdų, kaip nustatyti ateinančių Velykų datą, ir iš principo nenorėdamas remtis tuo metu priimta imperatoriaus Diokletiano laiko skaičiavimo sistema. Tačiau išradingojo vienuolio sumanyta sistema įsitvirtino gana sunkiai ir ne iš karto. Tam prireikė bene penkių šimtmečių. Dar po penkių šimtų metų, 1582 metais spalio 4 dieną, popiežius Grigalius XIII įvykdė kalendoriaus reformą. Tais metais popiežius iš dyko buvimo nusprendė, jog po spalio 4 dienos iš karto turi eiti, nei daugiau, nei mažiau, bet spalio 15-oji. Ir visai neaišku, kiek dar truks šis primestas visai Žemei laiko matavimas.
Žydai laiką skaičiuoja nuo pasaulio sukūrimo pradžios, kurią IV amžiuje išrado rabinas Hilelis. Jis, remdamasis Biblija ir Talmudu, atliko labai chytrus apskaičiavimus, ir išėjo, jog pasaulis buvo sukurtas 3761 metais spalio 7 dieną prieš mūsų erą. Taigi, anot žydų kalendoriaus, mileniumas buvo maždaug 5761 metais.
Budistai laiką skaičiuoja nuo menamos Budos nirvanos datos. Tradiciškai laikoma, kad istorinis Buda gyveno maždaug 560–480 metais prieš mūsų erą, tačiau tai tik prielaida. Yra, pavyzdžiui, versijų, kad jis gyveno 480–400 metais prieš mūsų erą arba 623–544 metais prieš mūsų erą.
Jeigu remtumėmės tibetieč̌ių šaltiniais, tai princas Šakjamunis Šakja Ganaradžoje gimė 960 metais prieš mūsų erą. O pagal žymaus XIII amžiaus Tibeto išminčiaus Sakja Panditos laiko skaičiavimo metodiką, Didysis Munis gyveno dar seniau ir pasiekė nirvaną Ugnies Kiaulės metais... Nuo tada Žemė apsisuko aplink Saulę daugiau nei keturis tūkstančius kartų. Japonų era pradedama 660 metais prieš Kristų, į sostą įžengus dieviškajam imperatoriui Džimu.
Musulmonai laiką skaičiuoja nuo 622 metų liepos 15 dienos, kai Abu al-Qasim Muhammad Ibn Abd Allah, mums žinomas kaip pranašas Mahometas, paliko Meką ir iškeliavo į Jasribą, vėliau pervadintą Medina. Hidžra – islamiško kalendoriaus pradžia.
Šiaurės Korėjoje laikas skaičiuojamas nuo didžiojo vado Kim Ir Seno gimimo dienos. Ten dabar dar tik antrasis šimtmetis. Žodžiu, kas kaip nori, tas taip tą laiką ir varto.
Senais laikais visos tautos, kurios stebėjo ir analizavo dangaus skliauto reiškinius, sukauptą patirtį bei informaciją stengėsi kuo plačiau taikyti praktiškai. Taip atsirado vadinamoji astrologija. Gerokai vėliau, jau mūsų eros laikais, katalikų bažnyčios įtakoje atsidūrusiose valstybėse astrologija buvo uždrausta, paskelbta velnio monais.
Kadangi kas naktį žvaigždes neišvengiamai tekdavo regėti, siekdami išsiaiškinti jų atsiradimo paslaptis ir paskirtį visatoje, mokyti Europos vyrai išgalvojo astronomiją. O Azijos šalyse išliko stebėjimais bei protėvių išmintimi pagrįsta astrologija. Tad iki pat XX amžiaus vidurio Rytų kraštuose nebuvo jokios takoskyros tarp astrologijos ir astronomijos sampratos. Tik bandydami prisitaikyti prie sparčiai modernėjančio pasaulio rytiečiai europiečių pavyzdžiu astrologijos skilčiai paliko horoskopus, o dangaus kūnų stebėjimą atskyrė ir perleido naujai išveistiems astronomams.
Senovės astrologija nuo dabartinės astronomijos iš esmės skiriasi informacijos pa- naudojimo tikslingumu. Taigi, anksčiau astrologų duomenys apie šviesulių įtaką Žemės planetai buvo naudojami kasdieniame praktiniame gyvenime, o šiuolaikinių astronomų smulkmeniški visatos aprašymai ir detalūs paskaič̌iavimai, planetų kilmės bei sandaros versijos, juodųjų skylių hipotezės tapo tik dykaduoniaujančių mokslininkų minties žaismu, nieko bendra neturinčiu su kasdieniais žmonių poreikiais.
Astrologiją kaip reiškinį istorijos tėkmėje ištiko labai skirtingi likimai. Kai kurių tautų naudotos šviesulių poveikio interpretavimo sistemos jau seniai užmirštos, kitos smarkiai išsigimė, ir iš jų likę tik blankūs šešėliai, dar kitos tapo popsinės kultūros dalimi. Tačiau kinų astrologija išgyveno, patyrusi tik lengvus apipešiojimus.
Žinios apie kinų astrologiją įamžintos senovės rašytiniuose šaltiniuose, o jos šaknys pasiklydusios laiko miglose. Yra įrodymų, jog horoskopai Rytų Azijoje egzistavo jau trečiame antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą.
Iš tiesų kinų astrologija yra gilus ir sudėtingas mokslas, suteikiantis unikalios in- formacijos apie kiekvieną žmogų. Jis atspindi senovės kinų gebėjimą išmintingai klasifikuoti ir skirstyti bei sieti į tam tikras grupes viską – pasaulį, kosmosą, reiškinius, gyvenimą, žmones, net žodžius, atsižvelgiant į jų pobūdį, santykį su kitais objektais ir tam tikrus dėsnius. O tai padeda ir visuomenėje, ir aplinkoje išlaikyti tvarką, pamatyti sąsajų tinklą bei suvokti visa ko tarpusavio ryšį gamtoje ir visatoje.
Kinai laiką skirsto dvylikos metų ciklais, o visą ilgąjį ciklą sudaro penkis kartus pasikartojantys dvylikos metų ciklai, tai yra maždaug šešiasdešimt grigališkųjų metų. Ir Kinijoje nauji metai visada prasideda skirtingomis datomis, atsižvelgiant į Mėnulio kalendorių, kuris, ko gero, objektyvesnis už grigališkąjį ir Azijoje gana plačiai naudojamas praktiškai.
Kinų astrologija, skirtingai nei Avesta, egzistuoja jau tūkstantmečius be jokių modernizavimų, iškraipymų, visokių niekalų ir dviprasmybių prigalvojimo. Vakaruose pasklidę šiuolaikiniai vadinamieji Avestos astrologai – arba aferistai, arba prietrankos. Šios rūšies planetų žinovai giriasi, pučiasi, putojasi, meluoja, esą jie taiko slapčiausias Avestos žinias. Iš tiesų jie pjauna riebų, riebų grybą. Bet vargu ar šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje atsirastų bent vienas žmogus, iš tikrųjų suvokiantis Avestos astrologiją.
Galima teigti, kad šiomis dienomis egzistuoja pseudoavestinė moderni vakarietiška ir tradicinės indų, kinų, tibetiečių, arba rytietiškos, astrologijos sistemos. Žinoma, yra pusdurnių, kurie iš dyko buvimo, norėdami sau ir aplinkiniams pakutenti nervus, naudojasi neva toltekų, olmekų, majų ar inkų slaptais astrologiniais kalendoriais, bet apie tokius piliečius net nepadoru būtų rašyti.
Dar beprasmiškiau būtų pradėti kalbą apie astrologines prognozes, skelbiamas kiekviename dienraštyje, bulvarlaikraštyje, naujienų portaluose ir glamūriniuose žurnaluose, nes ten publikuojami piktybiniai kliedesiai. Nesvarbu, kad prie paistalų puikuojasi palmirų, zemfirų, lopečių, globų ar kentaurų atvaizdai...
Pagrindinis skirtumas tarp vadinamosios Vakarų ir kinų astrologijos yra tas, kad Vakaruose ataskaitos sistema yra Saulės judėjimas dangaus skliautu, o Kinijoje astrologija remiasi Mėnulio ciklais. Krikščioniškame pasaulyje Naujieji metai visada ateina tuo pačiu laiku – sausio 1-ąją (nors faktiškai turėtų prasidėti iškart po žiemos solsticijos), o Tolimuosiuose Rytuose jų laikas kasmet keičiasi.
Kinai Naujuosius metus pažymi pagal antrąjį jauną Mėnulį po žiemos solsticijos. Tai reiškia, kad „Vidurio valstybėje“ Naujieji prasideda vis kitu metu, maždaug tarp sausio vidurio ir vasario vidurio. Ir, skirtingai nei Vakarų astrologijoje, kuri naudoja Zodiaką ir planetų simbolizmą, kinų astrologijoje figūruoja dvylika gyvūnų: Žiurkė, Jautis, Tigras, Triušis, Drakonas, Gyvatė, Arklys, Avis, Beždžionė, Gaidys, Šuo ir Kiaulė. Kiekvienas iš jų gana tiksliai atspindi tais metais gimusių žmonių charakterio savybes.
Pagal kinų astrologiją, asmens individualų horoskopą lemia gimimo metai, vienas iš penkių pagrindinių elementų: medis, ugnis, žemė, metalas, vanduo, taip pat yin arba yang polius, gimimo mėnuo, gimimo valanda. Šie aspektai nulemia žmogaus charakterį, jo elgesį ir motyvaciją ir tarsi nupiešia visapusišką asmenybės paveikslą.
Kiekvienas iš elementų siejamas su tam tikromis savybėmis:
- medis – vaizduotė, kūrybingumas, idealizmas, vystymasis;
- ugnis – judėjimas, aistra, karštas būdas, energija, agresija, lyderystė;
- žemė – stabilumas, patikimumas, praktiškumas, atsargumas;
- metalas – pastovumas, valia, sklandumas, aiškumas;
- vanduo – minties galia, jautrumas, įtikinamumas, paslankumas.
Tai reiškia, kad kiekviena stichija ženklui suteikia tam tikrą atspalvį. Pavyzdžiui, gimusieji Ugnies metais bus veržlesni už gimusius Vandens metais, nepaisant to, kad juos vienys tas pats ženklas. Todėl subtilūs skirtumai egzistuoja ir tarp to paties ženklo, bet ne tais pačiais metais gimusių žmonių. Metalinė Žiurkė bus ne tokia pati kaip Vandens Žiurkė arba Medinė Gyvatė skirsis nuo Žemės Gyvatės.
Tokį patį kinų horoskopo ženklą skirtingame cikle pažymi vis kitas elementas. Pavyzdžiui, 1984-tieji buvo Medinės Žiurkės metai, 1996-ieji buvo Ugnies Žiurkės metai, 2008-ieji – Žemės Žiurkės, 2020 metai priklausė Metalinei Žiurkei, o 2032-ieji priklausys jau Vandens Žiurkei.
Dvejus metus iš eilės tas pats elementas lydi vieną paskui kitą sekančius gyvūnus. Prisiminkime, jog, tarkim, 2002-ieji, Arklio metai, ir 2003-ieji, Avies metai, atitiko Vandens stichiją, o 2006-ieji, Šuns metai, ir 2007-ieji, Kiaulės metai, buvo Ugnies.
Identiški ženklai pasikartoja tik apsisukus visam šešiasdešimties metų ratui – tada sutampa ir juos atitinkantis elementas, ir polius. Pavyzdžiui, 1900-ieji ir 1960-ieji buvo aktyvios Metalinės Žiurkės metai, o 1945-ieji ir 2005-ieji – pasyvaus Medinio Gaidžio metai.
Kinų astrologijoje, kaip ir kitose srityse, pasyviąją ir aktyviąją jėgas atitinka yin ir yang poliai. Kiekvienais metais jie keičia vienas kitą, tai yra vieni metai būna ininiai, vadinasi, pasyvūs, kiti – janiniai, aktyvūs, po šių ateinantys – vėl ininiai, o po pastarųjų – janiniai ir taip toliau. Štai kodėl vienais metais mes būname veržlesni, energingesni, o kitais, atlikdami tuos pačius darbus, – vangesni.
***
Gimimo mėnesio ženklas irgi nustatomas atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Eiliškumas toks pat – gimimo mėnesiai, kaip ir metai, prasideda Žiurke, o baigiasi Kiaule, ir pirmas mėnuo pradedamas skaičiuoti ne nuo sausio 1-osios, bet nuo kinų kalendoriaus metų pradžios. Tarkim, žmogus, į šį pasaulį atėjęs 1965-ųjų birželio 20 dieną, atsižvelgiant į gimimo metus, yra Gyvatė, o atsižvelgiant į gimimo mėnesį, – Drakonas. Todėl jį galima laikyti Drakonine Gyvate.
Kinai ir parą astrologiškai dalija į periodus, kurių kiekvieną sudaro dvi valandos. Skaičiuoti pradedama nuo 23 valandos. Valandos, kaip ir metai bei mėnesiai, prasideda Žiurke.
23–1 Žiurkė;
1–3 Jautis;
3–5 Tigras;
5–7 Triušis;
7–9 Drakonas;
9–11 Gyvatė;
11–13 Arklys;
13–15 Avis;
15–17 Beždžionė;
17–19 Gaidys;
19–21 Šuo;
21–23 Kiaulė.
***
Drakonas – gyvybingas, savimi pasitikintis, kartais akiplėšiškas, paviršutiniškas, keistas, neįprastai elgiasi. Drakonas – sėkmės ir laimės ženklas.
Kinų šeimos, planuojančios vaikelį, stengiasi, kad jis pasaulį išvystų būtent Drakono metais. Verslininkai džiūgauja tarp partnerių ir tarpininkų sutikę Drakoną, nes jis moka daryti pinigus, netgi, galima sakyti, juos pritraukia, be to, tai dosnūs žmonės. Jie ir sau nėra taupūs, banknotų delne negniaužia, o mieliau šlamančiais pasišvaisto, jei tik jų turi. Pastebėta, kad Drakonai taip lengvai išleidžia pinigus, kaip ir uždirba.
Šio ženklo žmonės spindi egzotika ir erotika, ypač dailiosios lyties atstovės gamtos apdovanotos seksualumu, todėl joms atsispirti sunku. Drakonai yra charizmatiškos, stiprios, įtakingos, savimi pasitikinčios asmenybės. Jų dėka pasaulis įgauna naujų spalvų.
Šie žmonės kitus tarsi užburia savo kerais, todėl gali tapti puikiais prekeiviais, jiems tinka dirbti viešuosiuose ryšiuose, reklamos agentūrose. Drakonai gali būti puikūs sportininkai, netgi tapti komandos kapitonais, treneriais. Beje, sportas – viena Drakonų saviraiškos sričių. Pažinojau vieną sportininką Drakoną karatistą, kuris 1990-iais sklandžiai įsiliejo į reketininkų gretas, paskui dingo be žinios.
Drakono ženklo žmonės, jei tik turi galimybių, daug keliauja, jiems patinka lankytis svetimose šalyse ir pažinti kitas kultūras. Jie nesunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos, yra lankstūs, bet tik tol, kol jiems tai naudinga. Šiems žmonėms nepatinka, kai kas nors jiems aiškina ir vadovauja, tad jei pats esate valdinga asmenybė – arba turėsite nusileisti partneriui Drakonui, arba kils didelių nemalonumų.
Mat Drakonai gali būti tokie pat pavojingi ir pikta menantys, kaip ir lengvai sukalbami, palankūs. Jiems stinga užuojautos, jie yra labai kritiški tiems, kurie neatitinka jų lū- kesčių ir vertybių. Žodžių atsargiai nesirenka, kai būna nusivylę. Tai galingos asmenybės, kurios, kilus konfliktui, gali dar labiau pakurstyti ugnį ir sukelti tikrą gaisrą. Drakonai būna ūmaus būdo, greitai užsiplieskia, yra kerštingi ir intrigantai. Todėl nepatariama su Drakonu kovoti. Žinoma, gražiausia būna, kai susipeša du Drakonai!
Kai nekariauja, Drakonai yra geri draugai, kol jiems leidžiama vadovauti. Jie ne- retai tampa direktoriais, politiniais arba religiniais lyderiais, mafijos šeimų galvomis, kurių pavyzdžiu seka kiti. Ne šiaip sau Drakonas „Vidurio valstybėje“ nuo senų laikų simbolizavo imperatoriaus valdžią. Neatsitiktinai žmonės, gimę po šiuo ženklu, tampa iškiliais valstybių vadovais. Pavyzdžiui, Mediniai Drakonai yra Borisas Džonsonas, Kamala Haris ir mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Ryškiausias šio ženklo atstovas – Vandens Drakonas, Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Vladimirovičius Putinas. Če Gevara, įžymusis revoliucionierius, ketinęs socializmą iš Kubos eksportuoti į visą Lotynų Ameriką, galų gale tapęs populiariausia pasaulyje šilkografijos ikona ant marškinėlių, buvo Žemės Drakonas. Be abejo, Drakono metais yra gimę ir pasaulinių garsenybių, keliančių išimtinai tik neigiamų asociacijų, kaip antai Metalinis Drakonas Entoni Fauči.
Drakonai – iš esmės protingi, aštriai mąstantys padarai. Tarp jų – daug įvairiais talentais apdovanotų asmenybių. Didelė laimė jiems, kad turi gerą intuiciją. Kad ir kokie sunkumai bei iššūkiai gyvenime juos ištiktų, šie žmonės sugeba išlaikyti blaivų protą, nepasiduoti, suklupę atsikelia ir eina toliau.
Drakonų yda ta, kad jie žmones vertina pagal save ir tikisi, kad ir visi kiti bus tokie pat sąžiningi ir tiesmuki kaip jie patys. Drakonai tokie neįtarūs, kad jiems gali kilti pavojus patekti į spąstus ir likti apmautiems. Bet apskritai tai populiarūs žmonės, kuriems nereikia daug dirbti, kad būtų pastebėti ir pripažinti.
Drakonai trokšta būti mylimi. Kaip meilužiai, jie yra dviejų tipų: tie, kurie įsimyli ir atsiduoda santykiams visam gyvenimui, ir tie, kurie iš prigimties yra vienišiai ir vengia kurti šeimą. Pastarieji blaškosi iš vieno glėbio į kitą, bet nė vienam romanui neleidžia išsirutulioti į rimtą draugystę, pasibaigiančią santuoka. Tiesa, vyrams Drakonams meilėje labiau sekasi nei moterims.
Stipriosios lyties atstovai, gimę Drakono metais, moka užvaldyti antrąją pusę ir ją išlaikyti. Na, o kai Drakonė moteris bando užvaldyti vyrus, dažnokai patiria fiasko. Juk nė vienas savo vertę jaučiantis vyras niekuomet nesileis, kad jį valdytų moteris. Taip jau pati gamta surėdė homo sapiens rūšį. O, pavyzdžiui, vilkų populiacijoje yra kitaip: ten gaujai vadovauja patelė, taigi, matriarchatas.
Tėvystė – ne Drakonų pašaukimas. Darbas, reikalai iš Drakonų atima visą laiką ir jėgas. Tie Drakonai, kurie vis dėl to susilaukia palikuonių, vaikams paprastai skiria ne per daugiausia dėmesio. Mažiems Drakoniukams dažnai trūksta pasitikėjimo savimi, nors, regis, tai vaikai su suaugusiojo galva. Gimdytojai turėtų savo Drakonėlius švelniai padrąsinti ir įtikinti juos turint talentų.