Šis antgamtiniais pojūčiais paremtas informacijos gavimo būdas kartais naudojamas ieškant dingusių žmonių ar siekiant atskleisti nežinomas sudėtingų nusikaltimų detales.
Apie viską nuo pradžių...
1842-aisiais amerikiečių psichologas, profesorius Dž. Buchananas su studentais atliko eksperimentą. Pastatęs daug indų su skirtingais vaistais, jis paprašė pagalbininkų atpažinti medikamentus tik prie jų prisilietus. Tikslių atsakymų buvo pernelyg daug, kad profesorius galėtų šį fenomeną įvardyti kaip atsitiktinumą.
Po minėto eksperimento Dž. Buchananas sugalvojo terminą „psichometrija“, kuriuo apibūdino objektuose slypinčią informaciją, kurią galima perskaityti juos liečiant. Profesorius teigė, kad psichometrija taps nauja mokslinių tyrimų atmaina, kuri pakeis empirinius tyrimus.
Dž. Buchananas savo veikale „Psichometrijos vadovas: Naujosios civilizacijos aušra“ išsamiai aprašė psichometrijos metodo taikymo būdus ne tik psichologijos, bet ir filosofijos bei meno srityse. Profesorius tikėjo, kad ši metodika palengvins archeologų ir istorikų darbą, galų gale taps tikra socialine revoliucija.
Spiritizmo aspektais besiremiantys psichologai tapo tikraisiais šio metodo pasekėjais. Tačiau nepaisant daugybės šalininkų, psichometrija buvo įvardyta kaip raganavimo propaganda ir sulaukė nemažai kritikos iš kitų mokslo sričių atstovų. XIX a. pabaigoje psichometrija itin didelio populiarumo sulaukė per viešus paranormalių reiškinių tyrėjų ir antgamtinių galių turinčių žmonių pasirodymus.
Psichometrijos pagrindas
Visi daiktai turi tik jiems būdingą energiją. Geriamojo vandens stiklinėje gali slypėti daug daugiau paslapčių negu Mėnulio uolienose. Tačiau visą esmę sudaro gebėjimas perskaityti šią informaciją. Kiekvieno objekto energija nevienoda, todėl skiriasi ir laiko tarpsnis, per kurį jis išsaugo tam tikrą informaciją. Aplinkos poveikis, asmenybės energetika, įvykių, susijusių su objektu, svarba taip pat daro didelę įtaką informacijos perėmimui.
Stiprias emocijas sukeliantys įvykiai, pavyzdžiui, karai, įvairūs nusikaltimai, gyvybės praradimas, palieka įvairiuose objektuose itin stiprią informacinę energiją. Psichometrijos specialistai, delnais ar kakta prisilietę prie nusikaltimo daikto, buvusio netoliese reikšmingo įvykio, geba pajusti ryšį su šiais įvykiais, jų dalyviais, nupasakoti vyravusias emocijas, pasąmonės lygmenyje regėti spalvas ar ryškesnius vaizdinius.
Manoma, kad ilgiausiai informaciją išsaugo fiziškai tvirtos matricos: kristalai, akmenys, uolienos. Taip pat vanduo ir aštriabriauniai artefaktai. Trumpalaikę informaciją kaupia visi objektai, tačiau skiriasi jos reikšmingumas ir aiškumas. Kuo objektas mažiau patvarus ir lengviau sunaikinamas, tuo silpnesnė jo energetika.
Psichometrija skirtingose kultūrose
Psichometrijos metodai naudojami visame pasaulyje. Įvairiose kultūrose, religijose ir tikėjimuose egzistuoja skirtingos psichometrijos rūšys ir jų taikymo galimybės. Psichometrijos praktikai gali įvardyti tam tikro objekto savininką, nurodyti juos siejantį ryšį, nupasakoti objekto atsiradimo arba įsigijimo istoriją. Taip pat įvardyti vietas, kuriose objektas buvo naudotas. Gentyse, kurios gyvena atsiskyrusios nuo šiuolaikinio pasaulio ir turi itin silpnus socializacijos įgūdžius, psichometrija yra įprastas reiškinys.
Parapsichologai šį atvejį aiškina dvejopai. Vieni teigia, kad informacijos skaitymas iš daiktų yra iš kartos į kartą perduodama tradicija, ir genties nariai geba perimti ją vadovaudamiesi fizinėmis objekto savybėmis. Skirtingos objektų tekstūros, formos ar spalvos pasąmoningai kelia tam tikras asociacijas, kurios nurodo, iš kur atkeliavo objektas ir kam jis skirtas.
Kiti tyrėjai mano, kad dėl silpnų socialinių ir komunikacinių įgūdžių, genčių nariai išsiugdė itin stiprius pojūčius, kurie prilygsta antgamtiniams gebėjimams. Prisilietę prie tam tikro artefakto, šie žmonės perima jo energetiką ir geba matyti, kam jis priklausė, kur buvo naudotas, kurioje vietoje rastas ar pagamintas. Kitaip tariant, žmonės nuslopintais komunikaciniais įgūdžiais geba tiksliau skaityti informaciją. XXI a. psichometrijos šalininkai teigia, kad gebėjimas skaityti informaciją iš daiktų nėra vien įgimta dovana.
Kaip ir dauguma mokslo sričių, psichometrija taip pat reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių. Šiuolaikiniuose moksliniuose veikaluose, kurie tyrinėja psichometrijos metodiką, teigiama, kad žmogus, užsiimantis šia veikla, turi būti itin disciplinuotas, nuolatos ugdyti ramybę ir kantrybę, valdyti emocijas ir baimes. Nuolatinė psichometrijos praktika atveria daug galimybių pažinti pasaulį, įgyti telepatijos ir aiškiaregystės gebėjimų.
Įvairios patirtys
Teorijoje aprašytos psichometrinės praktikos iš pirmo žvilgsnio daugumai gali pasirodyti tarsi vaikų žaidimai. Tačiau pats faktas, kad tik nedaugelis geba skaityti informaciją iš daiktų, rodo šio metodo sudėtingumą. Stiprių emocijų potyris pamačius tam tikrus objektus – viena lengviausių psichometrijos apraiškų. Dažniausiai tokios emocijos susijusios su baime, liūdesiu, sielvartu, fiziniu bei emociniu skausmu ir yra patiriamos prisilietus prie nužudymo ar kankinimo įrankių, mirusiųjų drabužių, įvairių daiktų iš avarijų ar katastrofų vietų.
Tokie objektai skleidžia itin stiprią neigiamą energiją. Būtent dėl šios priežasties dauguma dvasininkų ar psichologų nerekomenduoja namie laikyti mirusiesiems, nusikaltėliams ar nusikaltimo aukoms priklausiusių daiktų. Su pozityviomis emocijomis susiję objektai, pavyzdžiui, naujagimių dėvėti drabužiai, vaikiški žaislai, vestuviniai žiedai ar meilės laiškai, taip pat skleidžia stiprią energiją, tačiau ji perteikiama visiškai kitais potyriais. Pozityvi objektų energija dažniau susijusi su vaizdiniais arba spalvomis, o ne su emocijomis.
Informacijos sunaikinimo būdai
Kuo daugiau žmonių bando perskaityti informaciją iš tam tikro objekto, tuo labiau silpnėja jo skleidžiama energija ir tuo daugiau pašalinės informacijos jis išsaugo. Druskos tirpaluose laikomi objektai taip pat netenka daug informacijos. Tačiau dauguma psichometrijos specialistų gali įvardyti, ar objekto informacija buvo išvalyta sąmoningai, ar tiesiog paveikta nepalankių aplinkos veiksnių. Ugnis ir bet kokia šio karšto elemento alternatyva turi itin stiprios energinės galios, kuri gali negrįžtamai paveikti arba visiškai sunaikinti objekto informaciją.
Nuo žilos senovės žmonės degindavo įvairius daiktus, kurie galėdavo tapti tam tikrais įkalčiais arba atskleisti jų paslaptis. Šis veiksmas siejamas ne tik su fiziniu, bet ir emociniu objekto sunaikinimu. Apdegę daiktai beveik neišsaugo informacijos, todėl netgi įgudę psichometrijos specialistai vengia jų. Permainingos emocijos taip pat trukdo skaityti informaciją. Daiktai, prie kurių lietėsi psichikos sutrikimų turintys asmenys, neretai gali perteikti klaidingą informaciją, nes juose išlieka stipriausios emocijos. Tai reiškia, kad negatyvios mintys ir poelgiai tokiuose objektuose dominuos labiau nei pozityvūs.