Sibiro šamanės pranašystės Lietuvai: niekada nebūsite be pinigų

Chakasė Tatjana Kobežikova šamanų tradicijas perėmė iš šeimos. Tatjana pagal išsilavinimą pedagogė, biologijos mokslų daktarė, bet visą savo laiką skiria šamanizmo praktikai ir stengiasi visokeriopai padėti žmonėms. Į Lietuvą pakviesta ji atvyksta nebe pirmą kartą.

„Stengiuosi perduoti žinias, įgytas per savo tiesioginę patirtį, o žmonėms šiais laikais labai reikia pagalbos, nes technologijų amžius labai stipriai nutolino žmones nuo gamtos, nuo pačių savęs... Jie tampa nepatenkinti, pradeda sirgti, žudosi...“, – sako šamanė.

Pagrindinė misija – gyventi

Šamanė Tatjana daugiausia dirba su gamtos jėgomis, nors puikiai masažuoja, gydo vaistažolėmis, bendrauja su dvasiomis. Ne kartą ji žengė į požeminius pasaulius ir mezgė pokalbį su aukščiausiomis dievybėmis, kvietė protėvių dvasias ir visa tai dėl žmonių gerovės, kad galėtų jiems pagelbėti. Tatjana turi ir aiškiaregystės dovaną – ji nusako ateitį. Jei kažką mato bloga, niekada to nepasakys.

„Mes visada turime kelis pasirinkimus, toks yra visatos dėsnis, ir kokį mes kelią pasirinksime, ten ir nueisime. Aš tik stengiuosi nukreipti teigiama linkme. Svarbiausia – žmogaus dvasinė būsena. Kartais žvelgdama į žmogų regiu, kad jam gresia mirtis. To nesakau, nes to sakyti negalima, tik primygtinai rekomenduoju keisti dvasinį gyvenimą. Ir jeigu žmogus lieka abejingas, o varge, po kurio laiko sužinau, kad jis žuvo… Neretai mes mėtomės, tai didžiausia bėda. Reikia kryptingai pasirinkti tikslą ir eiti link jo, nesimėtyti. Visi keliai teisingi, tik reikia pusiaukelėje nenukrypti, turi būti aiškus pasirinkimas...“, – pažymi Tatjana.

Anot šamanės, reikia būti savo gyvenimo šeimininku, nereikia priklausyti nuo išorės veiksnių, stengtis visada išlikti ramiam ir žengti pasirinktu keliu.

„Didžiausia šių laikų problema, kad žmogus kuo toliau, tuo labiau tampa vienišas, bendravimas apsiriboja internetu. Anksčiau žmonės bendraudavo gyvai, dabar gyvenimas virtualėja, akis į akį bendravimo labai trūksta... Pagrindinė žmogaus misija – gyventi. Gyventi, džiaugtis ir dėkoti už kiekvieną dieną. Ne visuomenė ar žiniasklaida turi nuspręsti mūsų paskirtį gyvenime, bet mes patys. Visada sakau, kad žmogus turi tris „i“: instinktus, intuiciją ir intelektą. Tik gimę mes nevalingai šliaužiame iki mamos krūties – tai išgyvenimo instinktas. Niekas mūsų to nemokė, mes siekiame išgyventi, o išgyventi galime tik pavalgę. Antras „i“ – intuicija, kai kažkas mums pasako, kad ten važiuoti ar eiti negalima... Ir trečias „i“ – intelektas – instinktų ir intuicijos derinys, mūsų patirtis, einanti nuo amžių glūdumos. Vaikas pajudina karštą lygintuvą ir supranta, kad geriau jo neliesti. Mes niekada nedraudžiame vaikui paliesti karštą virdulį ar lygintuvą, nes geriau, kad kartą jis nudegtų ir žinotų, kas tai yra, nei apie tai perskaitytų knygoje. Viską turime patikrinti ir išmėginti patys, tad Chakasijoje mes vaikams leidžiame viską patirti patiems – ir kad ugnis degina, ir kad peilis yra aštrus... Kuo daugiau patirties, tuo geriau“, – teigia chakasė Tatjana.

Žmogaus organizmas – itin sudėtingas mechanizmas

Kokios didžiausios problemos jaudina žmones? Šamanė sako, kad bėdos tos pačios – meilė, sveikata, sėkmės pritraukimas. Tatjana gydo įvairiausias ligas, netgi itin sudėtingas. Pakelia ant kojų savo širdimi, savo įtaigos, dvasios jėga. Rezultatai dažniausiai visada teigiami.

„Tai nėra paprastas darbas. Tai ne automobilį sutaisyti – paėmei raktą ir susukai veržles. Žmogus – labai sudėtingas mechanizmas, todėl reikia labai pasistengti, kad rezultatai būtų geri. Šamanas yra sielos ir kūno gydytojas, besilaikantis natūralių gamtos dėsnių. Aš gyvenu paprasto žmogaus gyvenimą, bet mokau dvasios dalykų. Tas gyvenimas tvarkingas, tačiau be jokių ribų, sukuriantis neįsivaizduojamą laisvę ir palaimą. Aš labai myliu gyvenimą ir nebėgu nuo jo, o visus iškilusius sunkumus panaudoju žmogui pažinti ir stengiuosi atskleisti jo paslaptis, mokau žmones gyventi čia ir dabar, žemėje, jaučiant jos alsavimą, o ne skrajojant padebesiais. Visada pabrėžiu, kad gyvenimas vertingas, negalima gaišti laiko abejonėms. Dažniausiai įvairios ligos iškyla dėl dvasios negalavimų. Apie 45 % ligų ateina su genais, tačiau kitos ligos persiduoda iš aplinkos. Mūsų daktarai linkę operuoti, kažką išpjauti, bet juk liga lieka... Pirmiausia reikia maldomis pašalinti dvasines ligos priežastis, o tada ir liga atsitrauks, nereiks nei operacijos. Šie vidiniai, dvasiniai dalykai yra labai svarbūs. Mūsų kūno pagrindą sudaro vanduo, jo audinius, organus – taip pat vanduo, o jo sudėtį, struktūrą, galima keisti geromis mintimis, maldomis. Gera energija keičia žmoguje esančio vandens sudėtį į teigiamą“, – šypsosi gyduolė iš Sibiro.

Tatjanos santykis su Lietuva labai keistas. Kai ji pirmą kartą atvyko į Lietuvą, susapnavo staugiančią vilkę, o kitą naktį – vienaragį... Tik vėliau sužinojo, kad yra tokia vieta kaip Šventaragio slėnis, šventa baltams vieta, kur degė amžinoji ugnis, stovėjusi šventykla Perkūnui.

„Lietuviai su chakasiais turi labai daug bendrų bruožų: tokie pat geranoriški, svetingi, artimai bendraujantys su gamta, neatsitiktinai jūs vieninteliai išlaikę savo nepakitusias tradicijas ir vėliausiai apsikrikštiję... Mentališkai labai artimai jus jaučiu, net negaliu paaiškinti, kodėl....“, – atvirauja viešnia iš tolimojo Rytų Sibiro.

Trys globėjai

Neretai į Lietuvą atvykusi Tatjana rengia seminarus verslininkams. Jų temos įvairios – kaip prisišaukti sėkmę, kaip išlaikyti pusiausvyrą, kaip išgyventi krizę, visa tai susiję su sėkmės dvasia, kaip ją sugrąžinti, nes jei mums pradeda nesisekti, visi požymiai, kad ši dvasia nusigręžė. Anot šamanės, kai tik žmogus atsiranda šiame pasaulyje, jam į pagalbą ateina protėvių dvasia, toteminis gyvūnas ir sėkmės dvasia.

„Kodėl pas mus Sibire žmogus išgyvena atšiauriausiomis sąlygomis? Todėl, kad jis niekada, net gūdžiausioje taigoje, nesijaučia vienas. Jis žino, kad su juo yra šie trys. Bet jei žmogus to nežino ar tai pamiršta, jį apima depresija, neviltis, apninka ligos, jis ima visko bijoti, tampa neryžtingas, o tokį žmogų geriausia valdyti. Pastarieji pasaulio valdančiajam sluoksniui patys geidžiamiausi, jie bijo laisvų, stiprių žmonių. Tad savo seminaruose stengiuosi žmones sustiprinti, priminti, kad jie niekada nėra palikti likimo valiai, jog turi daugiau, nei mano, sugrąžinti visus tuos globėjus. Mes Chakasijoje visada sakome: elkis gerai, nes besielgdamas netinkamai atstumsi nuo savęs šiuos tris savo globėjus. Kaip buvau prieš kelerius metus Lietuvoje, jautėsi didžiulė tuštuma, neviltis, žmonės bėgo, masinė emigracija. Dabar jaučiasi pagyvėjimas, tauta atsigauna, žmonės sugrįžta atgalios, bet dar, matyt, praeis kokie treji metai, kol lietuviai atsigaus visiškai. Įdomu tai, kad Lietuva – tokia teritorija, kuri niekada nebus be pinigų (neatsitiktinai judėjai čia veržėsi). Tokių vietų pasaulyje yra labai mažai. Čia visada žmonės vertėsi net pačiu baisiausiu sunkmečiu, todėl gyvenantieji Lietuvoje visada turės duonos. Neatsitiktinai čia vyko tiek mūšių, didžiavyriai guldė galvas už šį žemės lopinėlį, nes žinojo, kad tokio kito neras niekur...“,- pasakoja šamanė.

Vilnius – jėgos vieta

Anot viešnios iš Sibiro, Lietuvoje apstu šventų, energiškai stiprių vietų. Be neįtikėtinai stiprios Kernavės (senieji pilkapiai, ąžuolynas šalia), Kuršių Nerijos (iš visų pusių jūra, smėlio kopos sustabdo visą blogį, filtruoja negeroves), pamini kaip itin stiprią vietą ir Vilnių.

„Jūsų sostinė nuostabi, jei trūksta energijos, jaučiatės išsekęs – išeikite pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Po jį reikia vaikščioti ir vaikščioti, nes ten daug energijos. Seniau juk visos šventovės, kurių apstu Senamiestyje, buvo renčiamos ant tam tikrų jėgos vietų – požeminių upių sandūroje, teigiamų geomagnetinių vietų, kad jos galėtų keisti žmogų, padėtų jam transformuotis. Taigi reiktų paklydinėti siauromis gatvelėmis, pasėdėti ant suoliuko skverelyje, užsukti į bažnyčią uždegti žvakelės. Itin galingos vietos – Gedimino pilis ir Aušros Vartai. „Vertinkite tai, ką turite“, –pataria šamanė.

Neužmirškite dėkoti

Šamanė įžvelgia tris Lietuvos globėjus – Erelį, Vilką ir Arklį. Jiems į pagalbą ateina Žaltys ir Apuokas. Tai pagrindiniai mūsų šalies toteminiai gyvūnai.

„Jūsų protėvių dvasios nusiteikusios geranoriškai, nors šiek tiek ir pyksta už didžiulę emigraciją bei kilusį vartotojiškumą, kai siekiame tik naudoti užmiršę padėkoti. Norime visko kuo greičiau, reikalaujame duoti, visai pamiršdami padėkos žodelį. O dėkoti reiktų visur. Atsisėdę prie stalo, dėkokite už maistą, išėję į lauką, dėkokite už giedrą dangų, už tai, kad esate gyvas ir galite žengti po tuo dangumi. Mes tampame materialistais, užmiršdami apie tokius dalykus kaip vanduo ir oras, juk jei vanduo išnyktų, mes visi išmirtume… Taip pat ugnis, kuri yra ne tik kaip liepsna išorėje, bet ir mūsų viduje… Ugnis – stipriausia iš stichijų, o svarbiausia – ji gyva. Kalbėdama maldas ir mantras už žmones, mušdama būgną, stebiu besivejančius liepsnos liežuvius į viršų: į ką jie panašūs – į žmogų, žvėrį, demoną ar angelą, kaip jie sudega ugnyje. Aplinka atgyja, žmogui darosi gera, visa negatyvi energija jį palieka. Taip apvaloma aplinka. Žemė, oras, vanduo ir ugnis – pagrindinės keturios stichijos, be kurių žmogus neegzistuotų. Mes visi esame labai susiję vienas su kitu ir to nereiktų pamiršti. Depresija, įtampa, liūdesys... Pakeitę gyvenimo būdą, pasukę technokratijos, materializmo keliu, spjovę į gamtą, mes vis dažniau ėmėme sirgti įvairiomis ligomis. Su gamta negalima kariauti. Nelygios jėgos. Vanduo, medžiai, mėnulis, ugnis... Visa tai gyva, visa tai – stichijos, dvasios. Kai jos nuo mūsų nusigręžia, turime paklausti savęs, ką esame padarę blogo kitiems, gamtai? Tada stenkimės dvasių palankumą susigrąžinti gerais darbais. Padėkokime, nusilenkime ugniai, medžiams, mėnuliui...“, – sako Sibiro šamanė Tatjana.

Ji pabrėžia, kad jokiu būdu negalima atimti ne tik svetimos, bet ir savo gyvybės, kas šiuo metu labai aktualu Lietuvoje. „Savižudybė yra baisus veiksmas prieš gamtą, prieš dievus. Gyvybę davė aukštesnė jėga ir niekas neturi teisės jos atimti. Kai ateis laikas, visi ten nueisime. Net jei labai sunku, reikia iškęsti, nes tai – išbandymas. Kaip ir nuoskaudos. Nekerštauk, bet geriau įrodyk, kad kažkas buvo neteisus. Padarei gėdą – nuplauk ją geru poelgiu. Mes turime viską, kad būtume laimingi. Kai kas nors manęs paklausia, kaip būti laimingam, atsakau – tiesiog būk. Mes galime ir turime gyventi neapgaudinėdami, nežudydami, gerbdami vyresnius žmones ir, svarbiausia, mylėdami. Juk gyvenime, kaip ir visatoje, viskas grįžta ratu“, – nurodo laimingo gyvenimo gaires tautiečiams giedrų akių šamanė iš Chakasijos.

Baimė, gailestis sau ir pyktis – didžiausi nuodai

Tatjana pataria turint laisvo laiko eiti į gamtą. Prisiglausti prie medžio, pasėdėti prie upelio, paklausyti jo čiurlenimo, pakurti ugnelę. Gamta yra mūsų dalis ir joje reiktų įprasti kasdien nors kiek pabūti. Kai žmogus labai blogai jaučiasi, turi susirasti du ąžuolus, augančius vienas šalia kito, atsisėsti tarp jų ir pasėdėti kokį pusvalandį – išsyk atsigaus. Paskui reiktų apkabinti pušį ir pajusti, kaip teka virpuliukai per kūną. Pušis – toks medis, kuris neperkraus žmogaus baterijos, o suteiks būtent tiek, kiek reikia. Ir būtina padėkoti medžiams už suteiktą ramybę ir harmoniją.

Rytais patartina nubėgti prie upės, vasarą išsimaudyti, žiemą apsiprausti veidą, tai apvalo, suteikia energijos. Visada būtina išlaikyti ramybę, neleisti išvesti iš pusiausvyros, nepulti į agresiją, pyktį, pavydą, neapykantą, nes tai nieko neduos, tik bus veltui iššvaistyta energija. Pajautus, kad tuoj prasiverš pyktis, reiktų išeiti į lauką, pabėgioti, nueiti į mišką, padaryti prisitraukimų. Niekada nieko nebijoti, nes baimė mus pražudo. Taip pat mus žudo gailestis sau.

Tatjana Kobežikova šamanės vardą paveldėjo iš senos Ach-Chascha (Baltojo kaulo) giminės. Tai viena seniausių Chakasijos šeimų, kurios šamaniška istorija prasidėjo neatmenamais laikais. Iš kartos į kartą šeimoje Ach-Chalsa gimdavo šamanai, kurie gydė žmones, žemę, atlikdavo religines apeigas. Dabar šią tradiciją paveldėjo Tatjana Kobežikova. Po jos šamaniškųjų kelionių stebuklingai pasikeičia žmonių gyvenimai.

Pagerbiant jos dovaną ir senųjų tradicijų tęstinumą, Tatjana buvo išrinkta Chakasijos tautos Chan Tigir tradicinės religijos pirmininke. Tūkstančiai žmonių patyrė teigiamą jos darbo poveikį ne tik Chakasijoje ir Rusijoje, bet ir kitose šalyse: Nepale, Tibete, Amerikoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Maroke, Graikijoje, Baltijos šalys ir kitur. Savo gimtinėje Chakasijoje Tatjana kviečiama iššaukti lietų ir sustabdyti potvynius. Dėl meilės žmonėms ir savo asmeninių savybių ji vadinama Baltąja šamane ir Žmogumi vaivorykšte.

Seniausių Amerikos genčių tarybos kvietimu kartu su Altajaus šamanais ji dalyvavo kultūriniuose mainuose, lankėsi šventose galios vietose Kolorado, Arizonos, Jutos, Naujosios Meksikos valstijose. Dalyvavo projekte „Pasaulio būgnas“, kurio metu visoje Chakasijoje buvo atliekamos apeigos ir skaitomos paskaitos apie tradicinę Chakasijos religiją.

Žiemos „Kelionės ir pramogos“ numeryje skaitykite:

Atbėga Elnias Devyniaragis ir atneša Naujus metus. Pokalbis su Jonu Vaiškūnu

Siekti ir pasiekti. Pokalbis su geriausiu metų alpinistu Saulium Damulevičium

Kur geriausia šiais metais slidinėti. Profesionalų patarimai
Iranas: kilstelėjus širmą. Vytautas Juršėnas pasakoja apie kelionę po Iraną

Naujos atostogų kryptys. Šalom, Eilate

La Palmos žvaigždės

Tavyra – Algarvės šviesulys

Geriausia metų bičių karalienė Ramunė Cibienė: apie bičių intelektą ir tobulą gyvenimą.

Unikalios vietos. Apie nepaprastus Mergiškių akmenis pasakoja Rita Balsevičiūtė

Ekstremalu. Su palapine po Tailandą

Kalnai. Aukščiausios Danijos duobės. Vytautas Bukauskas

Gruzija – pasakiškas kampelis, artimas Lietuvai
Šamanai iš Sibiro lanko Lietuvą