Nėra tradiciškesnio įvykio už vestuves. Per pastaruosius dešimtmečius, saviems ir skolintiems – užsieniniams – persipynus, vestuvių papročių dar padaugėjo.
Viskas, ką sakome ir ką darome tuoktuvių ceremonijoje (įskaitant ir iš amerikietiškų filmų nusižiūrėtą tradiciją, kad nuotaka turi vilkėti ką nors sena, ką nors nauja, ką nors skolinta ir ką nors mėlyna), yra paremta senaisiais tikėjimais.
O ten, kur tikėjimai ir senos tradicijos, visada rasime ir prietarų. Dažnai logiškai nepaaiškinamų, bet neva galinčių vestuvių dieną užtraukti jauniesiems nelaimę. Niekas jais, žinoma, netiki. Bet vis tiek visomis išgalėmis stengiasi išvengti.
Jokių vienuolių! Šansų, kad savo vestuvių dieną pereisite kelią vienuolei ar vienuoliui, sutikite, nėra daug – nebent ruošiatės tuoktis vienuolyne. Tačiau dėl viso pikto pasisaugokite: jei tikėtume folkloru, po tokio susitikimo nuotakos įsčios lieka bergždžios.
Jokių vestuvių šeštadienį! Arba tryliktą mėnesio dieną. Ar gegužę. Taigi, planuojant vestuves nesėkmingų dienų yra gana daug. Dėl tryliktosios kaip ir viskas aišku – nelaimingas skaičius. O kuo dėtas šeštadienis, pati populiariausia diena tarp besituokiančiųjų visame pasaulyje? Jei tikėtume anglų folkloru, šeštadienį iškeltos vestuvės pasmerkia porą nelaimingam gyvenimui. Kaip ir žiedų sumainymas gegužės mėnesį – jeigu jums labiau prie širdies pagoniškos tradicijos.
Jokių peilių! Jaunavedžiams negali būti blogesnės dovanos. Mat peiliai pjauna perpus, tad jų dovanoti porai – pasmerkia ją skyryboms. Laimė, yra labai paprastas būdas apsisaugoti nuo tokio „prakeiksmo“ (nes geri peiliai juk puiki ir reikalinga dovana jaunai šeimai) – pakanka jaunavedžiams dovanotojui sumokėti smulkia moneta.
Jokių pasimatymų prieš tuoktuves! Tradicija nuotakai ir jaunajam nematyti vienas kito vestuvių dieną iki susitiks prie altoriaus atkeliavo iš labai senų laikų, kai dėl santuokos sutardavo giminaičiai. To reikėdavo, kad nė viena pusė neapsigalvotų iki bus jau per vėlu. Bet ilgainiui praktinis susitarimas virto prietaru, kad nuotaka ir jaunikis, išvydę vienas kitą prieš ceremoniją, užsitrauks nelaimę.
Jokių pavardžių avansu! Manoma, kad nuotaka, prieš vestuves pasinaudojusi vyro pavarde vietoj savo mergautinės, erzina likimą. Anot prietaro, net būsimieji inicialai gali išprovokuoti likimą iškrėsti piktą pokštą, ir taip lauktos vestuvės neįvyks.