Norėdamas sustabdyti aukojimą ir išgelbėti vaiko gyvybę, Bonifacijus vienu galingu kumščio smūgiu nuvertė ąžuolą. O jo vietoje išaugo maža eglutė. Šventasis pagonims pasakė, kad mažasis medelis yra Gyvybės medis, simbolizuojantis amžiną Kristaus gyvenimą.
Kita legenda pasakoja, kad protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris vieną Kūčių vakarą vaikštinėjo miške ir jį sužavėjo milijonų žvaigždučių - spindinių tarp visžalių medžių šakelių - grožis. Jį taip sujaudino šis nuostabus reginys, kad jis nusikirto mažą medelį ir parnešė namo, norėdamas nudžiuginti šeimą. O norėdamas atkurti tą patį miške matytą žvaigždžių spindesio grožį, jis ant kiekvienos šakelės pritvirtino po žvakutę.
Dar viena legenda byloja apie vargšą medkirtį, kuris labai seniai, Kūčių vakarą, sutiko pasiklydusį ir alkaną vaiką. Nors ir gyveno labai skurdžiai, medkirtys vaikui davė maisto ir suteikė pastogę nakčiai. O kitą rytą pabudęs savo kieme aptiko nuostabų spindintį medelį. Alkanas vaikas iš tiesų buvo Jėzus, pasivertęs vaiku. Jis sukūrė medį, norėdamas atsidėkoti medkirčiui už jo gerą širdį.
Kai kurie žmonės mano, kad Kalėdų eglutė gali būti kilusi iš „Rojaus vaidinimo“. Viduramžiais dauguma žmonių nemokėjo skaityti, todėl visoje Europoje mokant juos biblijos tiesų buvo pasitelkiami vaidinimai. Rojaus vadinimas, vaizdavęs žmogaus sukūrimą bei Adomo ir Ievos išvijimą iš rojaus sodų, kasmet buvo vaidinamas gruodžio 24 dieną. Vaidinimas vyko žiemą, todėl buvo susiduriama su tam tikra problema. Vaidinimui reikėjo obels, bet obelys žiemą vaisių nenokina, todėl buvo surastas pakaitalas: obuoliai buvo kabinami ant visžalių medžių.
Dar vienas pasakojimas, kilęs iš Vokietijos, yra apie Kalėdų eglutes ir vorus. Prieš daugelį metų per Kūčias šeimos į namus įsileisdavo savo gyvulius, kad šie pažiūrėtų į kalėdinę eglutę. Kristus gimė tvarte, todėl buvo manoma, kad Kalėdų šventėje turėtų dalyvauti ir gyvūnai. Bet vorai nebuvo pageidaujami, nes šeimininkės nenorėjo, kad visi kampai būtų apvelti voratinkliais.
Be abejo, vorai jautėsi įžeisti, todėl vieną kartą jie pasiskundė kūdikėliui Jėzui. Šis vorų pagailėjo ir nusprendė, kad vėlai vakare leis jiems pamatyti Kalėdų eglutę. Susijaudinę vorai susižavėjo eglute ir visą naktį ropinėjo jos šakelėmis, taip visą medį padengdami voratinkliu.
Kalėdų rytą šeimininkės pamatė vorų išdaigą. Bet jos nė kiek nesupyko, o atvirkščiai, pačios susižavėjo, nes prieš nakties pabaigą kūdikėlis Jėzus visus voratinklius pavertė žėrinčiais blizgučiais. Ir netgi šiais laikais eglutės dažnai puošiamos blizgučiais, norint suteikti joms tą patį spindesį, kurį joms labai seniai Vokietijoje buvo suteikęs kūdikėlis Jėzus.