Vertingasis vitaminas - tiksliau, askorbigenas, nes būtent tokios cheminės formos vitaminas C yra kopūstuose, - niekur nedingsta nei laikant kopūstų galvas ilgą laiką, nei juos rauginant, nei termiškai apdorojant (jei temperatūra nelabai aukšta). Mat tuo metu askorbigenas virsta askorbo rūgštimi.
„Kopūstinis“ vitaminas C organizme atlieka daug biologinių funkcijų - net gali stabdyti vėžio navikų augimą. Didelis šio vitamino kiekis padeda įveikti stresą ir toksinį vaistų poveikį.
Askorbo rūgštis reikalinga absoliučiai visiems, kad įveiktų bet kokias infekcijas, sustiprintų imunitetą. Vitamino C labai reikia sklerozės pažeistoms kraujagyslėms.
Maža to: kopūstuose gausu ir kitų vitaminų, mineralų, fermentų bei amino rūgščių. B grupės vitaminai padeda nervų sistemos veiklai. Vitaminas PP aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Vitaminas K užtikrina gerą kraujo krešumą. Karotinas padeda išsaugoti gerą regėjimą ir saugo nuo piktybinių navikų atsiradimo.
Kopūstuose esantis kalis gerina raumenų darbą - ypač širdies raumens, miokardo. Tartroninė rūgštis normalizuoja riebalų apykaitą, lėtina organizmo senėjimą. Kopūsto ląsteliena stimuliuoja žarnyno darbą, tad valgyti šias daržoves itin sveika esant vidurių užkietėjimui, sergant hemorojumi.
Valgyti baltagūžius kopūstus rekomenduojama sergantiesiems diabetu, nes juose mažai angliavandenių ir yra organizmui labai reikalingos pieno rūgšties.
Ir tai dar anaiptol ne viskas.
Suprantama, daugiau naudingųjų medžiagų yra termiškai neapdorotuose kopūstuose - t.y. šviežiuose arba raugintuose.
O kopūstų sultis apskritai galima laikyti atskiru vaistu, kuris gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, padeda išsigydyti gastritą su padidėjusiu rūgštingumu, rekomenduojamas sergantiesiems pankreatitu ir cholecistitu. Beje, sergant šiomis ligomis kopūstų sultis rekomenduojama gerti šiltas - po stiklinę (200 g) 3-4 kartus per dieną 40 minučių prieš valgį - ir taip visą mėnesį.
Šviežias kopūstų sultis reikėtų gerti esant kraujagyslių aterosklerozei, nutukimui, įvairiems augliams, pakrikus nervams. Jeigu reikia pagerinti apetitą ir skrandžio sulčių rūgštingumą, gerkite raugintų kopūstų sunką. Ji taip pat padės užkietėjus viduriams, kenčiant nuo hemorojaus.
Jeigu problema - meteorizmas, patariama išgerti kelis šaukštelius raugintų kopūstų sūrymo.
Raugintų kopūstų sunka taip pat naudojama ir kaip priemonė cukrui kraujyje mažinti sergant diabetu: ji skiedžiama vandeniu santykiu 1:1 ir geriama 30-40 minučių prieš valgį po trečdalį ar ketvirtadalį stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Kada kopūstų geriau nevalgyti? Valgyti baltagūžius kopūstus nerekomenduojama sergantiesiems skydliaukės ligomis. Nederėtų jų valgyti ir po pilvo srities ir krūtinės ląstos operacijų. Kopūstus draudžiama valgyti esant itin sunkiems opaligės paūmėjimams, kraujoplūdžiams skrandyje ir žarnyne.
Reikia būti atsargiems ir nepiktnaudžiauti kopūstų patiekalais žmonėms, kuriems diagnozuotas ūmus enterokolitas su viduriavimu.
Gerti kopūstų sultis nevertėtų esant dideliam skrandžio rūgštingumui, sudirgusio skrandžio simptomams.
Rauginti kopūstai nėra labai sveiki sergantiesiems opa, gastritu, pankreatitu. Dėl to, kad juose daug valgomosios druskos, rauginti kopūstai kenkia hipertonikams bei žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. Tokiu atveju kopūstus prieš valgį derėtų nuplauti arba rauginant dėti minimalų druskos kiekį - 10 g vienam kilogramui kopūstų.