Entrepreneriu (keičia pasaulį kurdamas dalykus apie kuriuos niekas negalvoja – DELFI) save vadinantis vaikinas kartu su dviem draugais – bendraamžiu ir metais vyresniu kolega šiuo metu vadovauja inovatyviam technologiniam startuoliui SearchNode“, tačiau už šią sėkmę tikina galįs dėkoti tik internetui ir įkvepiantiems žmonėms, su kuriais bendrauja.

Mokykloje trūksta personalizuotų žinių

A. Bakšys prisimena pirmąsias užgimusias verslo idėjas realizavęs sulaukęs vos 13. Tiesa, tuomet tiesiog perpardavinėjo iš Kinijos parsisiųstus menkniekius. Tačiau gauta patirtis padėjo po poros metų užauginti ir kur kas rimtesnį startuolį, o galų gale atvedė į tai, kokį verslą jis kuria dabar.

„Kurti verslą, kai dar mokaisi mokykloje, yra puiku, nes dar nesi savarankiškas, gyveni pas tėvus, kurie tau suteikia stogą virš galvos, maistą, todėl ne taip baisu, kad verslo idėja nepasiteisins. Dažnai jau pilnamečiai talentingi specialistai negali sau leisti pusmetį nedirbti ir atsiduoti tik savo idėjai, moksleiviams šie dalykai netrukdo “, - patikino verslininkas, tačiau pridūrė, kad tai – bene vienintelis privalumas, kurį mokykla jam suteikia.

„Nesakau, kad reikia mesti mokyklą, tačiau svarbu labai atidžiai atsirinkti tai, kas joje duodama. Jeigu kalbame apie verslo kūrimą, mokykla šioje vietoje padaro nemažai žalos. Jauni žmonės bijo klysti, nes mano, kad dėl to bus nubausti – kaip kad už klaidas baudžiama mokykloje. Jei nesi gabus fizikai ar matematikai, mokytojas tave gali vadinti nevykėliu. Ir vaikai nusiteikia tam, kad tokie yra. Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Kiekvienas yra genijus. Bet jei apie žuvį spręsite pagal jos gebėjimą įlipti į medį, ji visą gyvenimą galvos esanti kvaila.“ Na juk nelogiška, kad turi puikiai išmanyti viską.

A. Bakšys
Jei nesi gabus fizikai ar matematikai, mokytojas tave gali vadinti nevykėliu. Ir vaikai nusiteikia tam, kad tokie yra. Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Kiekvienas yra genijus. Bet jei apie žuvį spręsite pagal jos gebėjimą įlipti į medį, ji visą gyvenimą galvos esanti kvaila.“

Nesakau, kad mokykla turėtų skatinti daryti klaidas, tačiau būtų puiku, jei būtų sudarytos sąlygos iš jų pasimokyti. Aš labai džiaugiuosi, kai padarau klaidą. Darydamas jas aš gaunu daug vertingų pamokų, o klysdamas nuo ankstyvų dienų, apsisaugau nuo to, kad tas pačias klaidas naudosiu ateityje“, - atviravo vaikinas.

Pasak jo, mokykla turėtų būti orientuota į kiekvieno vaiko ar jaunuolio unikalių gebėjimų ugdymą, o ne tik konkrečių tik egzaminams reikalingų faktų išmokimą.

Geriausi šalies universitetai pasiekiami neišėjus iš kambario

Verslo sėkmė, anot A. Bakščio, be teorinių žinių, kaip jį kurti, mažai tikėtina. Todėl jis rekomenduoja kuo daugiau laiko skirti savarankiškam gilinimuisi į dominančią sritį – knygų ar interneto pagalba.

„Anksčiau žinias žmones galėjo gauti kolegijose ar universitetuose, šiandieną mes turime internetą. Dabar kiekvienas turi vienodas galimybes gauti išsilavinimą. Taip, galbūt žiūrėdamas nemokamai internete platinamas garsių universitetų paskaitas aš negausiu diplomo, tačiau gausiu žinias. Dabar galima mokytis geriausiuose šalies universitetuose neišeinant iš kambario“, - šio laikotarpio privalumus vardijo verslininkas.

Jis tikina esąs pasipiktinęs prieš kelis šimtus metų sukurta ugdymo sistema, kuri yra paremta faktų išmokimu, ir pasakoja su pavydu žiūrintis į Suomiją, kurioje nebeliko egzaminų.

„Panašu, kad mūsų švietimo sistema nesupranta, kad pasaulis keičiasi, todėl ir ji turi keistis. Dabar mes esame mokomi šabloniškų žinių ir, pastebiu, kad su nei viena disciplina nenorintys savo gyvenimo sieti bendraamžiai jaučiasi pasimetę. Mokykla turėtų padėti jaunuoliams atrasti save, išmokyti laisvės, platesnio gyvenimo suvokimo, o ne kalti į galvas tiesas, kurios reikalingos tik tam, kad išlaikytume egzaminus“, - įsitikinęs A. Bakšys.

Tikslas – Stanfordo arba Berklio universitetas

Kritiškai žvelgdamas į švietimo sistemą Lietuvoje jis atvirauja savo išsilavinimą patikėsiantis Silicio slėnyje įsikūrusiems Stanfordo arba Berklio universitetams. Pasak A.Bakšio, jį žavi tenykštė aplinka – žmonės, su kuriais kartu galima kurti, ir modernumas – universitete suteikiamos žinios atnaujinamos pagal aktualiausias tendencijas, todėl nereikia bijoti, kad po metų jos taps seniena.

„Jeigu nežinočiau, ką noriu daryti baigęs mokyklą, tikrai nestočiau mokytis toliau. Pirmus metus geriau pakeliaučiau po pasaulį. Jei neturėčiau pinigų, išvažiuočiau tam, kad užsidirbčiau. Taip, galbūt tu dirbsi tik pardavėju ar padavėju, tačiau pabendrausi su skirtingais žmonėmis, atsidursi skirtingose gyvenimo situacijose ir iš tos gaunamos patirties galbūt suprasti, kad taip, aš noriu būti čia – noriu dirbti šioje nišoje“, - neapsisprendusiems, ką nori veikti po mokyklos baigimo, patarė jaunasis verslininkas.
A. Bakšys
Dabar mes esame mokomi šabloniškų žinių ir, pastebiu, kad su nei viena disciplina nenorintys savo gyvenimo sieti bendraamžiai jaučiasi pasimetę. Mokykla turėtų padėti jaunuoliams atrasti save, išmokyti laisvės, platesnio gyvenimo suvokimo, o ne kalti į galvas tiesas, kurios reikalingos tik tam, kad išlaikytume egzaminus

Tačiau jis pats pripažįsta, kad viso savo gyvenimo užsienyje neįsivaizduoja ir tikina, kad pažinęs pasaulį ir įgavęs naudingos patirties, grįš į Lietuvą. Vaikiną labai žavi Ilja Laurso pavyzdys – po sėkmingo verslo jis grįžo į Lietuvą ir įkūrė rizikos kapitalą remiantį lietuvių verslus.

Gyvenimui turi pasiruošti pats

Anksčiau jautęs gėda dėl savo amžiaus dabar vaikinas tai vadina bene didžiausiu savo privalumu ir tikina 18-ojo gimtadienio laukiantis tik dėl to, kad galės vairuoti mašiną ir pagaliau tapti savo kompanijos direktoriumi.

„Mano jaunas amžius yra bene didžiausias mano privalumas. Galbūt tos patirties ir žinių neturiu tiek daug, tačiau turiu didelį potencialą. Matau, kaip mano bendraamžiai brandina idėjas, tačiau bijo jas realizuoti ir savo laiką švaisto valandų valandas sėdėdami kažkur mieste. Manau, kad svarbu kuo jaunesniame amžiuje suprasti, kad nei mokykla, nei universitetas tavęs neparuoš gyvenimui – tai tik pagalba iš šalies ir pradėti kurti savo ateities pamatus“, - įsitikinęs vaikinas.

Pasak jo, padidinti jaunų verslininkų skaičių trukdo ir gajus stereotipas, kad verslas yra kažkas „nešvaraus“ ir nesąžiningo.

„Kartais reikia žmonėms paaiškinti, kad šiais laikais verslas nebėra toks, koks buvo iškart po nepriklausomybės atgavimo. Jauniems, pradedantiems verslininkams visada sakau, kad viską reikia daryti skaidriai, o ne ieškoti, ką apgauti. Reikia kurti vertę, kurią parduosi – apgauti nieko nereikia“, - patikino A. Bakšys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (197)