DELFI jau rašė, kad visame pasaulyje vaikinų mokymosi rezultatai mokykloje vis prastėja. Ne išimtis ir Lietuva – per nepriklausomybės metus mergaitės ne tik pasivijo berniukus, bet juos ir gerokai pralenkė.
Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto lektorė daktarė Jolita Dudaitė aiškina, kad tokius skirtumus nulemia disproporcija tarp mokytojų lyčių mokykloje.
Maždaug prieš dešimtmetį J. Dudaitė kartu su kolege iš Vilniaus universiteto dr. Aiste Elijio analizavo Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo (TIMSS) duomenis, bandydamos nustatyti, ar yra skirtumas, vyras ar moteris moko mokinius.
„Gavome rezultatus, kad berniukų, kuriuos tam tikrą dalyką moko mokytojas vyras, mokymosi pasiekimai aukštesni nei berniukų, kuriuos moko mokytoja moteris. Tokie rezultatai yra gauti ir kitų šalių mokslininkų. Manau, kad šis rezultatas gali nemažai paaiškinti Lietuvoje fiksuojamus mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumus“, – sako J. Dudaitė.
Ypač daug mokytojų vyrų turi tolimųjų Rytų šalys, kurių mokinių pasiekimai pasaulyje yra aukščiausi. Pavyzdžiui, gamtos mokslų Japonijoje moko apie 80 proc. vyrų, o matematikos – apie 75 proc. vyrų.
„Kodėl yra svarbi mokytojo lytis? Tai susieta su tuo, kad moterys ir vyrai šiek tieks skirtingai mąsto, naudoja šiek tiek skirtingas strategijas – todėl ir mokiniams aiškina mokomąją medžiagą šiek tiek skirtingai. Todėl gali būti, kad mergaitėms yra lengviau suprantamas moterų mokytojų mąstymas, aiškinimas, jų teikiami pavyzdžiai, o berniukams lengviau suprantamas vyrų mokytojų mąstymas, aiškinimas, mokymo stilius, jų teikiami pavyzdžiai. Todėl yra svarbu, kad mokyklose būtų abiejų lyčių atstovai“, – tvirtina J. Dudaitė.
Ministerija vyrams išimčių nedarys
Šiuo metu Lietuvos mokyklose 1-12 kl. dirba 32 tūkst. mokytojų, iš jų – 4 tūkst. vyrų. „Mūsų mokykla labai moteriška. Nei čia blogai, nei gerai – tiesiog toks faktas“, – apibendrina J. Dudaitė.
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė mokyklose norėtų daugiau vyrų, bet jiems nuolaidų nežada.
„Lyčių pusiausvyra ugdant vaikus būtų naudinga, vyrų atėjimas į mokyklas labai laukiamas. Tačiau taikyti išimtines sąlygas vyrams tiek priimant į pedagogus rengiančias studijų programas, tiek į darbą mokykloje negalima, nes tai pažeistų lyčių lygybės principus. Antra vertus, mokytojo darbo kokybė priklauso ne nuo lyties, o žmogaus noro ir gebėjimo dirbti pasirinktą darbą, bendrauti su vaikais“, – DELFI sakė G. Krasauskienė.
Beje, minėtos edukologės atliko tyrimą ir nustatė, kad yra tam tikras mokinių rezultatų skirtumas tarp to, kokio autoriaus vadovėlį mokytojas naudoja pamokose. Rezultatų skirtumas nebuvo drastiškas, tačiau statistiškai reikšmingas. „Tyrimas parodė, kad svarbu, kokia vadovėlio užduočių tematika – vyrauja „mergaitiškos“ ar „berniukiškos“ temos; visas vadovėlio stilius – ar labiau orientuojamasi į tipinių, standartinių užduočių atlikimą (ką, anot tyrimo, vidutiniškai geriau sugeba mergaitės); ar į probleminių, netipinių, neturinčių iš anksto žinomo, išmokto sprendimo užduočių atlikimą (kas vidutiniškai geriau sekasi berniukams)“, – sakė J. Dudaitė.