Galimas paveldimumas
Alzheimerio liga yra žinomiausia ir dažniausiai pasitaikanti demencijos priežastis, paveikianti apie 70 proc. visų demenciją turinčių asmenų, rašo asociacija „Demencija Lietuvoje“. Manoma, kad ji sukelia daugiau nei pusę demencijos atvejų. Dažniausi pirmieji Alzheimerio ligos simptomai yra trumposios atminties praradimas, žodžių pamiršimas, laiko tėkmės suvokimo praradimas, pasikeitusi nuotaika ir elgesys, sunkumas orientuojantis net ir gerai pažįstamoje aplinkoje.
Didžiausias Alzheimerio ligos rizikos veiksnys yra amžius: maždaug trys iš dešimties 85 metų sulaukusių asmenų turi demenciją. Sporadinė Alzheimerio liga gali paveikti bet kurio amžiaus asmenis, tačiau įprastai pasireiškia asmenims, sulaukusiems 65 metų, tai yra dažniausia Alzheimerio forma. Paveldima Alzheimerio ligos forma yra reta genetinė būklė, kurią lemia vieno iš kelių genų mutacija. Tokio geno paveldėjimas reiškia, kad šia liga gali susirgti ir jaunesnio amžiaus, penktos arba šeštos dešimties sulaukęs asmuo.
Ligai progresuojant, priklausomai nuo asmens ir nuo to, kurios smegenų dalys yra pažeistos, simptomai gali keistis. Asmens galimybės atlikti užduotis tampa nestabilios: vieną dieną būna geresnės, kitą dieną – prastesnės. Toks bangavimas gali pasireikšti net per tą pačią dieną, ypač jei asmuo patiria stresą, nuovargį ar sunegaluoja dėl kitų priežasčių. Svarbu pažymėti, kad gretutinės ligos paūmėjimas arba infekcija gali sustiprinti Alzhaimerio ligos simptomus.
Nors sunkiausias gyvenimo etapas prieš akis yra pačiam ligoniui, nemažai rūpesčio nusėda ir ant jį globoti turinčio artimojo pečių.
Greitas blogėjimas
Pasak J.Lukošienės, pirmieji Alzheimerio simptomai būna tokie subtilūs, jog daug kas jų net nepastebi.
„Pirmoje stadijoje simptomatika nebūna ryški, žmogus sugeba atlikti įprastus kasdienius veiksmus, didelės pagalbos jiems dažnai nereikia. Tačiau artimieji pamažu pastebi, kad pacientas nebegali pasirūpinti savimi, jo mąstymas yra pasikeitęs. Tokie būna pirmieji pastebimi požymiai. Pagal medicininius duomenis yra sakoma, kad liga progresuoja per penkerius metus“, – įspėjo skyriaus vedėja.
Ji kvietė prisiminti, kad sveikatos situacija tikrai keisis, pamažu globoti atmintį prarandantį pacientą gali tapti itin sudėtinga. „Daug kas nesupranta, kaip žmogus, kuris prieš šešis mėnesius dar sugebėjo kažką padaryti, dabar net nežino, kaip reikia pavalgyti ar išsivalyti dantis. Tai kartais šokiruoja, todėl gydytojams reiktų artimiesiems papasakoti situaciją, kai tik jie nustato Alzheimerio ligą, kad vėliau nekiltų nuostabos ir šoko.“
Dažnai artimieji nesitiki, kad situacija gali taip drastiškai pasikeisti, tada jie pradeda ieškoti pagalbos, nes nebežino, ką reikia daryti. Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai asmuo tampa agresyvus, bet tai lemia ne charakteris, o pati liga – kiekvienam pacientui ji pasireiškia šiek tiek kitaip. Kitas įdomus fenomenas yra tai, kad Alzheimeriu sergantys pacientai sugeba atsiminti detales iš gilios jaunystės, tačiau pamiršta tai, ką veikė vakar.
„Alzheimeriu sergantiems žmonėms dažnai sutrinka būtent trumpalaikė atmintis. Ilgalaikė yra kur kas stipresnė, pacientai prisimena jaunystę, bet neprisimena, ką veikė prieš penkias ar dešimt minučių – ką valgė ir kad valgė, kada įėjo ar išėjo iš palatos. Tai tikrai nėra mitas, šie dalykai dažnai įvyksta“, – kalbėjo medikė.
Pacientai reikalauja priežiūros, nes, skyriaus vedėjos teigimu, jie gali nesuvokdami pasiklysti arba sužeisti save ar kitus.
„Iš artimųjų dažnai girdime, kad pacientai išeina, pasiklysta, juos kas nors randa. Sergantieji dažnai palieka verdančius puodus, atsuktas dujas, įjungtą vandenį. Ir nemažai kartų tai būna pirmieji simptomai, požymiai, artimieji susirūpina, o kas gi čia vyksta, pradeda po truputėlį ieškoti kitos simptomatikos pasitelkiant psichiatrus, psichologų įvertinimus“, – pasakojo J.Lukošienė.
Reikia daugiau informacijos
J.Lukošienė pateikė rekomendacijas – Alzheimeriu sergantis žmogus turėtų sulaukti nuolatinės priežiūros iš artimųjų ar slaugytojų.
„Nėra galimybės šimtu procentų apsaugoti sergančiuosius, žmogus yra žmogus, todėl gali visko nutikti. Slaugantiesiems namie rekomenduojame įsigyti specialias lovas su atitvarais, kad žmonės naktį neiškristų, pasirūpinti apšvietimu, nes sergantys žmonės dažnai klaidžioja tamsiuoju paros metu, todėl reikia užtikrinti, kad jie nepargriūtų ir nesusižeistų. Atsakingas žmogus privalo būti namuose, kad išgirstų, jeigu kas nors atsitiko ir galėtų pagelbėti. Dažniausiai tokį žmogų reikia stebėti dvidešimt keturias valandas per parą“, – kalbėjo J.Lukošienė.
Jeigu žmogus pradeda daužyti langus, tai dažniausiai lemia visai kitos problemos ir pacientą reikia perduoti į medicinos specialistų rankas, kad būtų vykdoma tikslinga pagalba. Gydytojos teigimu, tokių psichozės atvejų pasitaiko, jie yra gydomi medikamentais.
Ji atkreipė dėmesį, kad nors šiais laikais galima lengviau surasti informacijos apie ligas bei jų simptomus, vis dar išlieka poreikis tinkamai informuoti ligonį ir jo artimuosius: „Informavimas bet kuria tema yra ganėtinai svarbus, ne išimtis yra ir Alzheimerio liga. Anksčiau demencija buvo tabu, nelabai daug kas apie tai kalbėjo. Ir šiomis dienomis pasitaiko žmonių, kurie nelabai supranta situaciją, ją mato neteisingai, įvardina kitaip. Būtų galima įtraukti poliklinikas, nes jose dažnai būna ir psichiatrijos kabinetų, kuriuose būtent ir lankosi šie pacientai. Juolab dabar slaugos įstaigose yra mažai vietų, pensionatuose yra didelės eilės ir žmonėms dažnai tenka vežti pacientus atgal namo bei laukti laisvos vietos.“
Pirmomis ligos stadijomis artima aplinka žmogui yra palankesnė, o vėlyvesnėse, kai atsiranda aktyvios priežiūros poreikis, rekomenduojama pacientus paguldyti į tam pritaikytas įstaigas.
„Dažnai pas mus, į slaugos ligoninę, atvažiuoja artimieji, kurie tikrai yra emociškai ir fiziškai pervargę. Žmonės pavargsta nuo nuolatinio streso, pašlyja šeimos santykiai, tokiais atvejais, kai tampa tikrai sunku, reiktų nepabijoti perduoti mylimo žmogaus į specialistų rankas“, – kalbėjo J.Lukošienė.