Apie tai, kaip priimti teisingą sprendimą dėl artimo žmogaus apgyvendinimo globos namuose, pranešime spaudai dalijosi Irina Aleksandravičienė, „Ruklos globos namų“ įkūrėja.
Globos namų dažniausiai ieškoma suvokus, jog patys nepajėgsime pasirūpinti artimu žmogumi, jei neatsisakysime darbo, karjeros, šeimos reikalų. Sprendžiame dilemą: jei patys slaugysime insulto ar kitos ligos, negalios ištiktą ligonį ar dėl senatvės negalintį judėti tėvą ar motiną, kas uždirbs pinigus šeimai išlaikyti?
Tuomet desperatiškai ieškome įstaigos, kuri prižiūri pagyvenusius žmones, paskubomis renkame artimiausių senelių globos namų telefono numerį. Ir tik retais atvejais tėvai ir vaikai drauge priima sprendimą dėl gyvenimo globos namuose.
Lietuvoje nėra tradicijos iš anksto pasirūpinti senyvo amžiaus žmonių ateitimi savarankiško gyvenimo globos namuose. Todėl nesidalijame vaizdais, matytais užsienio filmuose, kur linksmi, įdegę seneliai žaidžia bingo, kortuoja, žiedžia puodus ar mezga.
Paprastai mūsų šalyje vyresni žmonės, net jei jie moka žaisti bingo ar megzti, dažniausiai leidžia laiką rūpindamiesi buitimi. Į globos namus jie persikelia tik tada, kai jų sveikata patiria krizę, kuri žymi savarankiško gyvenimo pabaigą.
Atsitiktinio pasirinkimo spąstai
Tuos, kurie ieško pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigos, sąlyginai galima suskirstyti į keletą kategorijų. Vieni įsivaizduoja globos namus pagal amerikietiško kino vaizdus. Jie apžiūri pastatą, įvertina kambarius ir gyvenimo sąlygas, teiraujasi apie darbuotojų skaičių ir užimtumo formas. Jei tai, ką pamato, atitinka jų įsivaizduojamų globos namų idėją, jie nusprendžia apgyvendinti ten savo artimuosius.
Kita grupė – tai asmenys, kuriems globos namai vis dar siejasi su buvusios santvarkos vadinamosiomis prieglaudomis. Paprastai juos stebina, kad šių dienų standartai visiškai kitokie – modernūs pastatai, aprūpinti specializuota įranga, nėra specifinio prieglaudos kvapo ir kt. Jiems apsispręsti dažnai pakanka apsidairius prabėgomis.
Trečioji grupė – tai žmonės, kurie nežino, ko tikėtis iš pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigos. Bet visos šios grupės turi bendrą bruožą – jų sprendimai daugiau ar mažiau yra atsitiktiniai, neapgalvoti iš anksto, kartais net nesuderinti su artimaisiais, kuriuos ketina šiuose namuose apgyvendinti.
Kaip išrinkti tinkamiausius globos namus
Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti.
Palyginti dar savarankiškas tėvas gali tapti visiškai slaugomu ligoniu, kurį reikės maitinti, prausti, keisti jam sauskelnes. Ar žinome, kokias sąlygas tokiu atveju kels pasirinkti globos namai?
Ar nenutrauks sutarties, motyvuodami sparčiu gyventojo sveikatos pablogėjimu, tinkamo personalo ir infrastruktūros trūkumu? Ar neprašys papildomo užmokesčio už priežiūrą? Ar globos namuose dirba pakankamai kompetentingų ir empatijos nestokojančių darbuotojų?
Deja, tokių situacijų pasitaiko ir kartais jos tampa konfliktų tarp šeimos ir globos įstaigų priežastimi.
Štai kodėl labai svarbu iš anksto ir neskubant pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, kitomis sąlygomis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Visų geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.
Žinoma, senyvo amžiaus žmogus dėl ligos, pavyzdžiui, demencijos, tam tikru momentu nesugeba pats priimti racionalaus sprendimo. Todėl dažniausiai sutartį su globos namais sudaro jo šeima.
Jei senolis yra geros psichinės sveikatos, jis turėtų dalyvauti parenkant įstaigą, kurioje praleis likusį savo gyvenimą. Daugumoje šeimų pokalbiai šia tema vis dar yra tabu. Tačiau dažniau pasitaiko situacijų, kai vaikai, eidami ilgesnių atostogų, nusprendžia vieną iš tėvų laikinai apgyvendinti globos namuose, kur jis gali tikėtis pagalbos kasdieniniame gyvenime.
Namų pasirinkimas apsigyventi trumpam yra gera proga įstaigai pažinti senyvo žmogaus poreikius, o senoliui – pasiruošti ten gyventi nuolat.
Nėra vieno atsakymo į klausimą, kas svarbiausia būsimam globos namų gyventojui. Yra žmonių, kurie bijo vienatvės ir negali įsivaizduoti, kad gyvens kambaryje vieni. Kitiems svarbiausia yra privatumas – jie nori gyventi vieni ir turėti savo vonios kambarį bei tualetą. Kai kurie nori turėti galimybę atsivežti į globos namus mėgstamų namų apyvokos daiktų (patalynę, kilimėlį, šviestuvą, paveikslą), baldų ar augintinių (katę, šunį, žuvyčių). Ne visi globos namai tokią galimybę suteikia.
Neišsipildę lūkesčiai ar nesusipratimai
Konfliktai tarp globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų artimųjų dažnai kyla dėl bendro gyvenimo normų nepaisymo, o tai atsitinka klaidingai suvokiant, kas galima ir ko negalima globos namuose ir kokių pasekmių gali sukelti taisyklių laužymas.
Globos namuose griežtai draudžiama vartoti alkoholį. Bet pasitaiko artimųjų, kurie atveža šių vaišių ar energetinių gėrimų artimiesiems, sergantiems širdies ligomis, turintiems padidėjusį kraujospūdį. Mums kartais atrodo, kad šitaip bandoma užmaskuoti retus apsilankymus, pademonstruoti savo ypatingą prielankumą.
Mūsų darbuotojų atsakymas artimiesiems būna vienas: ar globodami artimąjį savo namuose irgi vaišintumėte jį alkoholiu, nepaisydami jo ligų ir negalavimų? Jam kur kas labiau praverstų vitaminai, kurie kainuoja ne ką brangiau nei alkoholis.
Taip norisi pasakyti: „Mielieji, globodami savo artimąjį savo namuose, vaišinkite jį kuo norite. Mūsų globos namuose galioja tvarka. Mes jūsų artimąjį prižiūrime, maitiname, prausiame, bet neprivalome jo blaivinti.“
Ne kartą teko padėti senoliams, užspringusiems artimųjų atvežtais traškiais riestainiais, čiulpinukais, guminukais. Globos namų gyventojams kasdien siūlome vaisių, pagal dietologų rekomendacijas – ir saldumynų. Todėl visada prašome artimųjų, kad praneštų mūsų darbuotojams apie atvežtą maistą, vaišes.
Viena šeima, apgyvendinusi globos namuose močiutę, griežtai pareikalavo maitinti ją vien trintu maistu. Koks buvo mūsų visų nustebimas, kai per pirmąjį aplankymą artimieji vaišino močiutę savo atvežta rūkyta višta.
Maistą savo globos namuose gaminame vietoje. Jį tiekiame 5 kartus per dieną. Atskiras meniu sudarytas sergantiems diabetu ar negalintiems virškinti kieto maisto. Tačiau visas pastangas nubraukia atvežamos silkės, mišrainės, bandelės, tortai. Neretai jie būna pirkti prekybos centruose.
Artimieji po vaišių ritualo išvyksta, o globos namams lieka diabetu sergantis ar viduriuojantis ligonis su pablogėjusia savijauta. Ilgalaikės pastangos sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, normalizuoti virškinimą nueina perniek.
Apie pasitikėjimą ir kontrolę
Globos namai nėra kalėjimas, kuriame žmogus atlieka bausmę už savo amžių. Šis posakis skirtas tiems, kurie kritikuoja globos namų dienotvarkes. Tačiau dienos režimas ir gyventojų stebėjimo ir priežiūros sistema yra geriau nei jos nebuvimas.
Jei kas galvoja priešingai, jis laisvas apsispręsti, kur geriau gyventi jo artimam žmogui, reikalingam globos. Senoliui tikrai kur kas geriau gyventi savo namuose, įprastoje aplinkoje. Pasirinkus bendrą gyvenimą globos namuose, tenka pratintis ir prie naujų sąlygų, nors tai nėra paprasta.
Visiškai suprantama, kad šeimai rūpi, ar jos artimajam globos namuose gerai, ar tinkamai juo pasirūpinama. Tačiau rūpestis neturėtų virsti nepagrįsta globos įstaigos darbuotojų kontrole. Papildoma įtampa visada susijusi su negatyviomis emocijomis.
Jei patikėjote mums artimą žmogų, prašome mumis pasitikėti. Globos įstaigas nuolat tikrina 9 inspekcijos, visada paisoma jų reikalavimų. Mes atviri konstruktyviam dialogui su visais, visada yra galimybė pasiaiškinti, pareikšti norus, pageidavimus.
Mes atsakome už viską, kas vyksta globos namuose. Gyvename su jūsų artimuoju 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir žinome, ką ir kaip daryti, kad jam būtų geriau.
Jei artimas žmogus kažko prašo artimųjų, suvokime, kad pirmiausia jis prašosi dėmesio, kurio poreikis gali turėti įvairias išraiškas, dažnai – materialias. Tiesiog dažniau lankykime savo artimuosius, labiausiai jie pasigenda bendravimo su šeimynykščiais.
Turime itin gražų tokio bendravimo pavyzdį – jaunas vaikinas iš pajūrio nuolat atvyksta lankyti savo senelės. Jų bendravimas labai paprastas: jis atveža jos mėgstamų lašinukų, juos supjausto, ji valgo, o jis laiko jos ranką... Šie vizitai nebūna ilgi, bet nuoširdūs, ir svarbūs abiem.
Dažnos globos namų negandos
Kokybiškas maistas globos namuose yra labai svarbu. Vienos įstaigos turi savo virtuves, kuriose paruošia visus patiekalus. Kitose gaminami tik pusryčiai ir vakarienė, bet yra ir tokių, kurios naudojasi viešojo maitinimo įstaigų paslaugomis.
Tai nebūtinai reiškia prastesnį maitinimą, tačiau artimiesiems visada verta pasiaiškinti, kur maistas gaminamas ir kiek tam skiriama pinigų.
Labai svarbu, kad maistas atitiktų gyventojo poreikius, ypač jei jis turi rimtų svaikatos sutrikimų, pavyzdžiui, serga cukriniu diabetu.
Kita problema – laisvalaikio organizavimas. Didžiausios globos namų negandos yra nuobodulys, vienatvė ir džiaugsmo stoka. Patalpos, aplinka (sodas, terasa, parkas, artumas iki miško) vaidina didelį vaidmenį užtikrinant gyventojų komfortą.
Deja, ne visos įstaigos gali tai užtikrinti, kai kurių globos namų gyventojai rudens ir žiemos mėnesius praleidžia uždarai. Dažniausiai tai aiškinama rūpinimusi jų saugumu, pvz., kad nepaslystų, nenukristų ant apledėjusio kelio ar terasos. Tačiau senjorai, kurie stokoja saulės ir gryno oro, labiau kenčia nuo depresijos, jų sveikata gali smarkiai pablogėti.
Mūsų globos namuose buvimas gryname ore privalomas (žinoma, tiems, kam leidžia sveikata). Pasivaikščiojimas gerina nuotaiką ir bendrą nusiteikimą. O kai kurie gyventojai turi pareigą pasivaikščiojimų metu lydėti savo kaimynus, tai labai padeda bendruomeniškos atmosferos kūrimui, žmonės jaučiasi reikalingi.
Organizuoto laisvalaikio svarba
Ne mažiau svarbu yra globos namų gyventojų užimtumas. Apmaudu, bet tai vienas iš pašiepiamų gyvenimo globos namuose aspektų, nes jo metu 70–90 metų seneliai kartais atlieka tai, ką ir vaikai darželiuose – gamina rankdarbius, dainuoja nesudėtingas dainas, žaidžia susikaupimo reikalaujančius stalo žaidimus (dėlioja dėliones, „gaudo žuveles“, stato bokštus ir kt.), atlieka nesudėtingus gimnastikos pratimus.
Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius.
Savo globos namų gyventojams užtikriname platų užsiėmimų spektrą. Tai įvairina kasdienybę, kelia pasitikėjimą, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, o kartu ir savijautą. Galiausiai tai jungia bendrai veiklai, bendriems interesams. Bendras gyvenimas didelėje šeimoje įgauna didesnę prasmę.
***
Jei savo šeimoje, giminėje turite artimųjų, kuriems ateityje bus reikalinga globa ir priežiūra, reikia pagalvoti apie jų gyvenimą globos namuose, kurie užtikrina kokybišką gyvenimą senatvėje. Užsirašykite visus klausimus ir abejones, aplankykite ne vienus, o keletą globos namų, išsiaiškinkite jums rūpimus dalykus ir drauge su jums artimu žmogumi priimkite sprendimą dėl tolesnio jo gyvenimo.