Beveik prieš trisdešimt metų pradėtas užsiėmimas siuvinėtais paveikslais įamžinti keliones įtraukė ją su tokia jėga, kad vargiai išsivaduotų.
Nuotykiai ir kūryba
Kokių tik dirbinių, ornamentų, raštų nėra panevėžietės tautodailininkės Elenos Rimkienės kūrybiniame aruode! Jame daugybė kryželiu siuvinėtų pagalvėlių, staltiesių, servetėlių, atvirukų, įvairių suvenyrų, paveikslėlių. E. Rimkienė – patyrusi siuvinėtoja, drobę, siūlus bei adatą į rankas imanti kiekvieną dieną ir sumanymų niekada nestokojanti. Bet ši panevėžietė turi ir dar vieną aistrą – norą keliauti ir kuo daugiau pamatyti, sužinoti.
Pristatydama savo siuvinėtų paveikslų parodas, ji dažniausiai taip ir sako: „Turiu du pomėgius – siuvinėjimą ir keliones. Džiaugiuosi šeimos palaikymu, nes abu malonumai nepigūs.“ Visus metus taupydama ir dabar jau šviesaus atminimo vyro padedama savo sumanymus ji ir įgyvendindavo. Šią smalsią, meniškos prigimties moterį labiausiai garsina jos siuvinėtų paveikslų kolekcija. Joje kiekvienas darbas, o kartais ir keli skirti aplankytam kraštui apibūdinti, jo ypatybėms pabrėžti. Kokią tik pasaulio šalį aplanko ši aistringa keliautoja – ten patirtus įspūdžius grįžusi namo įamžina drobėje adatos dygsniais. Be daugelio Europos šalių, panevėžietė buvo Meksikoje, Tailande, Kinijoje, Irane, JAV, Kanadoje. Svajoja nukakti į Vietnamą, Japoniją.
Šių metų birželį 67 metų panevėžietė su drauge ketino vykti į Islandiją. Beveik visą pasaulį išmaišiusių keliautojų maršrute ji jau seniai buvo numatyta. Bet šiųmetę kelionę, pasaulį ištikus virusinei negandai, greičiausiai teks atidėti. Dėl to, kas nuo mūsų nepriklauso, gailėtis neverta, bet keliautoja nė neabejoja ateityje vėl galėsianti leistis tegul ir į ne tokias tolimas išvykas. O jeigu pasaulis ilgai neatsivers, pasak E. Rimkienės, ir Lietuvoje yra ką pamatyti, iš naujo atrasti ir pažinti.
Siuvinėjo beduinus
Pernai panevėžietė aplankė Rumuniją ir Bulgariją. Tose šalyse taip pat daug įdomaus pamatė ir, žinoma, po paveikslą toms šalims atminti išsiuvinėjo. O štai 2018-ųjų metų rudens kelionei įamžinti prireikė net kelių nepaprastą gamtos grožį įamžinančių paveikslų – lankytasi trijose Afrikos valstybėse: Namibijoje, Botsvanoje ir Zambijoje.
Dvi panevėžietės moterys keliautojos kartu su grupe, vedama patyrusio gido, buvo atsidūrusios pačiame Afrikos gamtos glėbyje – nakvojo palapinėse ir komfortu nebuvo lepinamos. Nors ko labiausiai baiminosi – nei uodų spiečių, nei pavienių kraujasiurbių, nesutiko. Užtat grožio, žavesio, malonių netikėtumų gavo į valias. Kiek anksčiau aplankyta dar viena, iš pradžių šiek tiek bauginusi šalis – Iranas. Bet, kaip sako E. Rimkienė, visos baimės išgaravo pamačius, kokie nuoširdūs, draugiški tos šalies žmonės, koks malonus bendravimas, nepakartojami įspūdžiai.
„Tai viena iš nuostabiausių mano kelionių“, – tvirtina panevėžietė. Viename Iranui skirtame paveiksle išsiuvinėti dykumų klajokliai beduinai, kituose – kiti įspūdžiai. Ypatingus prisiminimus paliko ir kelionė į Izraelį.
Traukė Amerika
Prieš kelerius metus kelionių troškulys E. Rimkienę buvo nuvedęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Prisiekusią keliautoją, per kiekvienas atostogas pasirenkančią vis kitą pažintinę kelionę, ta didžiulė šalis viliojo jau seniai. Kuo daugiau savo akimis pamatyti norėjusi moteris šią kelionę vis atidėdavo, mat nė viena agentūra negalėjo pasiūlyti to, ko ji siekė. O Elenos noras buvo per vieną kelionę pamatyti dvi įžymias Amerikos vietas – Didįjį kanjoną ir Niagaros krioklį. Pastarasis, kaip žinoma, šniokščia ant Niagaros upės, tekančios tarp Erio ir Ontarijo ežerų, ir yra dviejose valstybėse – JAV (Niujorko valstija) ir Kanadoje (Ontarijo provincija). Tie du objektai – krioklys ir kanjonas – labai toli vienas nuo kito, skirtingose didžiulės valstybės pusėse. Agentūrų siūlomos kelionės suteikdavo galimybę aplankyti tik vieną kurį iš jų. Tad atostogoms E. Rimkienė tuo metu rinkdavosi vis kitas šalis.
E. Rimkienė Juk vien nuo Niagaros krioklio iki Didžiojo kanjono teko skristi net šešias valandas, kai skrydis iš Helsinkio į Niujorką užtruko devynias valandas.
„Bet užtat to, ką pamačiau savo akimis, niekas jau iš atminties neištrins, įspūdžių neatims. Viską geriausia pamatyti pačiam – tada tik gali suprasti, kaip pasaulis atrodo iš tikrųjų“, – sako keliautoja. Per dvidešimt kelionėje praleistų dienų E. Rimkienė aplankė Niujorką, Vašingtoną, Čikagą, Los Andželą, San Fransiską.
Šiai kelionei įamžinti paveikslas gimė iš anksto. Didelį paveikslą su šalį simbolizuojančiu ereliu E. Rimkienė išsiuvinėjo dar prieš leisdamasi į kelionę. Dabar jį padėjo prie kelionių paveikslų kolekcijos – šis darbas primena patirtus įspūdžius ir puikiai praleistą laiką. Kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas Elenai buvo trisdešimt devintoji nuo tada, kai Lietuvai atsivėrė sienos, panevėžietės aplankyta šalis. Pati pirma jos kelionė buvo į Paryžių.
Neleido pirkti škotiško dagio
Prieš nuspręsdama, kokį paveikslą kuriai šaliai siuvinėti, tautodailininkė atidžiai renkasi, vaizdas turi atspindėti tos šalies dvasią. Pats pirmas jos kelionių siuvinys buvo skirtas Škotijai. Vienos iš pirmųjų kelionių į Angliją metu ponios Elenos draugė norėjo įsigyti patikusį paveikslėlį su Škotijos simboliu – dagiu. Legenda byloja, kad ši dygliuota piktžolė kadaise išgelbėjo škotus nuo netikėto naktinio vikingų užpuolimo. Užpuolikai, basi užlipę ant škotiškų dagių, pradėjo rėkti ir taip išsidavė. Suvenyrų su šio augalo vaizdu turistams siūloma įvairių, taip pat ir siuvinėtų paveikslėlių.
„Pamačiusi, kad draugė rengiasi pakloti nemažą sumą už tokį paveikslėlį, sulaikiau ją. Pažadėjau lygiai tokį pat darbelį išsiuvinėti. Taip ir padariau – grįžusi ėmiau ir išsiuvinėjau du paveikslėlius su škotišku dagiu – vieną draugei, kitą sau“, – pasakojo E. Rimkienė. Kitais metais panevėžietės vyko į Norvegiją. Šiai šaliai prisiminti E. Rimkienė išsiuvinėjo trolio portretą. Taip ir tęsėsi: Suomiją primena siuvinėta meškutė, Meksiką – palmės, saulėta pakrantė, Portugaliją – Fatimoje pasirodžiusi Mergelė Marija ir kt. O keliautoją sužavėjusiai Kinijai skirtas paveikslas, priešingai negu patirtas didybės įspūdis, – tik kuklus peizažas.
„Man atrodo, kad būtent šis neprašmatnus vaizdelis labiausiai atitinka tikrąją Kiniją“, – sako siuvinėtoja. Beveik prieš trisdešimt metų pradėtas užsiėmimas siuvinėtais paveikslais įamžinti keliones įtraukė ją su tokia jėga, kad vargiai išsivaduotų.
Nuo paveikslų iki knygų
E. Rimkienės siuvinėtus darbus žmonės ne kartą matė parodose. Prieš keletą metų Parko bibliotekoje eksponuota jos paroda „Išsiuvinėti kelionių įspūdžiai“ sulaukė išties daug dėmesio. Bibliotekos skaityklos sienas bei lentynas buvo papuošę apie penkiasdešimt įvairaus dydžio, spalvų, vaizdų siuvinėtų paveikslų, skirtų per turistines keliones aplankytoms šalims prisiminti.
Kiekviename tokiame darbelyje išsiuvinėtas su aplankyta valstybe susijęs simbolis. Ateityje Elena ketina surengti parodą savo gimtajame krašte Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose. O kada nors galbūt žiūrovams parodys ir naujausius savo rankdarbius – tik jau ne siuvinėtus, bet iš karoliukų suvertus. Tapusi pensininke, E. Rimkienė pradėjo lankyti Trečiojo amžiaus universiteto paskaitas. Pasirinkusi Meno terapijos fakultetą, ji mokosi naujų saviraiškos būdų ir jau gali iš karoliukų padaryti įspūdingas seges, spalvingus suvenyrus, gėles. Ir dar vienai veiklai panevėžietė skiria nemažai laiko – ji renka medžiagą, rašo tekstus ir leidžia knygeles apie savo giminės žmones, senelius, prosenelius.
Nuveikta nemažai – jau išleistos penkios apie protėvių gyvenimą pasakojančios tokios knygelės. E. Rimkienei kirba dar vienas sumanymas – surinkti medžiagą ir knygelėje papasakoti apie prieš porą metų mirusio vyro giminės žmones. Jo gimtinė – visai netoli nuo Panevėžio, prie Berčiūnų esančiame Degionių kaime.