– Kaip gyventi, kad gyvenimas būtų ilgas ir džiugintų?
– Reikia gyventi sąmoningai. Tinkamai maitintis, nepamiršti medicininio sveikatos patikrinimo, būti aktyviems. Kalbėdamas apie aktyvumą, turiu omenyje tiek fizinį, tiek intelektualinį aktyvumą. Norint ilgai gyventi, reikia turėt ne tik plokščią pilvą, bet ir problemas spręsti įgudusį protą.
– Dabar madinga sveikai maitintis. Atrodo, kad visi žino, kaip tai daryti, bet rezultatai vis tiek nedžiugina.
– Nepaisant sveikos mitybos mados, šis punktas sunkiausiai įgyvendinamas. Visų pirma, todėl, kad pasikeitė produktų sudėtis. Prieš 30 metų gamintas jogurtas ir dabartinis jogurtas – skirtingi produktai, nes anksčiau nebuvo tokio kiekio konservantų ir emulsiklių, kurių gausiai dedama į šiuolaikinį maistą. Toks jogurtas kvapnesnis, ilgiau išbūna ir pigiau kainuoja. Pavyzdžiui, šiuolaikinės duonos sudėtis dviejose parduotuvėse gali būti visiškai skirtinga. Todėl potencialus ilgaamžis – priekabus ir kantrus pirkėjas, pasirengęs mokėti kiek daugiau, atidžiau skaityti etiketes, kalbėtis su pardavėjais, ieškoti ir rasti geriausius produktus. Jis supranta, kad su akcija parduodamas šokoladukas greičiausiai pagamintas iš kakavos pupelių lukštų ir neabejotinai skiriasi nuo tikro juodojo šokolado plytelės. Nors ir tą, ir kitą produktą vadina visiškai vienodai. Ilgaamžis moka pastebėti prasmių skirtumus.
– O be produktų kokybės į ką dar vertėtų atkreipti dėmesį?
– Svarbiausia, kad raciono nesudarytų produktai, kurių pagrindiniai komponentai – greitai įsisavinami angliavandeniai, druska ir riebalai. Jų perteklius sukelia organizmo oksidavimąsi, dėl kurio gali kilti visas spektras ligų. Nereikia pulti ir į kraštutinumus – kalbu ne apie visišką, griežtą visko, kas riebu ir saldu, atsisakymą. Savo meniu sudarykite intelektualiai. Tai yra, nieko neatsisakykite, leiskite sau maksimalią kokybiškų produktų įvairovę. Būtinai įtraukite į kasdienį racioną vaisių ir daržovių.
– Kodėl taip svarbu valgyti daržovių?
– Dabar autoritetingiausi pasaulio gydytojai sutaria, kad didžiulis kiekis ligų išsivysto būtent skrandyje. Visi esame priklausomi nuo mūsų žarnyno bakterijų, sudarančių mikrobiotą, aktyvumo. Ląstelienos skaidulos stimuliuoja laktobakterijų ir gramteigiamų bakterijų dauginimąsi, šios bakterijos reikalingos normaliai žmogaus žarnyno mikroflorai. Todėl rekomenduoju kasdien suvalgyti penkias porcijas daržovių ir vaisių. O damoms po 40-ies metų – sumažinti racione gyvūninės kilmės riebalų ir į kasdienį racioną įtraukti mažiausiai vieną pieno produktą. Tinka įprastas pienas, varškė ar sūris.
– Kodėl fizinis aktyvumas turi įtakos gyvenimo trukmei?
– Aktyvumas – sveiko gyvenimo generatorius. Absoliučiai akivaizdu, kad judėjimas skatina ilgaamžiškumą, komfortą ir gerovę. Kalbu ne apie profesionalų sportą. Priešingai – norint ilgai gyventi, reikia užsiimti paprastu, suprantamu fiziniu (kūno) lavinimu. Tiks bet koks fizinės parengties užsiėmimas du kartus per savaitę po 40 minučių. Kai dienotvarkėje jo nėra, vaikščiokite. Idealiu atveju – valanda aktyvaus ėjimo per dieną. Laikantis šios paprastos taisyklės, stabilizuojasi svoris, tai teigiamai veikia nuotaiką. Tai reikalingiausias dalykas, kurį galite padaryti dėl savo organizmo. Visa kita – prevencinės medicinos rankose.
– Kokius tyrimus turi darytis vyresnio amžiaus žmogus?
– Po to, kai sukanka 50 metų, labai svarbu tikrintis sveikatą. Visų pirma, tai – biocheminis kraujo tyrimas kartą per metus, kompleksinis širdies ir kraujagyslių tyrimas kas dvejus metus. Taip pat – biocheminis išmatų tyrimas, kuris kainuoja nedaug, bet suteikia galimybę greitai diagnozuoti gaubtinės žarnos vėžį. Damoms į sąrašą įtraukiama ir mamografija kas dvejus metus. Beje, prancūzės gauna priminimą raštu, kad šį mėnesį reikia atlikti krūtų liaukų tyrimą. Į moteriškų tyrimų sąrašą įtraukiu gimdos kaklelio citologinį tyrimą ir hormoninį – estrogeno, testosterono, kortizolio, hormono DHEA (dehidroepiandrosterono) ir folikulino (dar vadinamas estronu) kiekio tyrimą. Tai patys paprasčiausi, pagrindiniai tyrimai, kurie greitai diagnozuoja organizmo būklę.
– Kuo skiriasi standartiniai prevencinės medicinos tyrimai nuo vadinamųjų senatvės prevencijos tyrimų?
– Išsamus senatvės prevencijos tyrimas kainuoja brangiau, bet išsamiau rodo jūsų sveikatos būklę. Pavyzdžiui, išplėstinis antioksidacinis kraujo tyrimas. Jo rezultatai parodys, kokių medžiagų trūksta. Beje, ne taip svarbu pildyti vitamino D ar E atsargas iki 100 proc. Svarbu, kad būtų tam tikra jų proporcija, kuri po 45 metų dažniausiai pakinta. Antras išsamaus organizmo tyrimo komponentas – kompleksinis žarnyno mikrofloros tyrimas. Šis tyrimas greitai rodo vidaus organų būklę, jūsų imuniteto būklę ir suteikia galimybę sudaryti idealų valgiaraštį. Na ir pats brangiausias šiuo metu daromas tyrimas – pozitronų emisijos tomografija (PET). Pasaulio turtuoliai, kurie atvyksta tirtis į Paryžių, renkasi būtent visą kūno diagnostiką šiuolaikinėje kapsulėje su PET. Tokie prietaisai gali užfiksuoti auglį, kurio dar nesimato.
– Tačiau paradoksalu, kad dauguma ilgaamžių priešingai – yra neturtingi. Ir vargu ar jie darosi tokius brangius tyrimus.
– Teisybė. Šiuo atveju greičiausiai kalbame apie gyvenančius vadinamosiose žydrosiose zonose – tam tikrose planetos vietose, kur daug žmonių, sulaukusių pavydėtinai ilgo amžiaus. Beje, ištyrę šį reiškinį mokslininkai padarė įdomią išvadą. Anksčiau daugiausia kalbėta apie genetinį ilgaamžiškumo paveldimumą, o dabar žinoma, kad paveldimumas gyvenimo trukmei turi tik 30–40 proc. įtakos. Tai didelis procentas, bet ne lemiamas. Pagrindas visgi – mityba ir gyvenimo būdas.
Taip jau susiklostė, kad vadinamųjų žydrųjų zonų ilgaamžių kultūroje įprasta teisingai maitintis ir daug vaikščioti – būtent tai, apie ką kalbame. Tradiciškai šie žmonės nesąmoningai apsaugojo žarnyno florą – jų racioną visada sudaro didelis kiekis žalumynų ir daržovių, jie dažnai įtraukia į valgiaraštį gamtinių probiotikų, pvz., ožerškio uogų. Todėl žydrųjų zonų gyventojai rečiau serga onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Dabar madinga vaistinėje pirkti probiotikus. Šie preparatai veiksmingi, bet jei vartosite jų valgydami greitąjį maistą, vargu ar sveikata pagerės.
– O jūs pats ar vartojate papildus?
– Kartais vartoju probiotikų, kai negaliu tinkamai papietauti. Ir kompleksą iš antioksidacinių fermentų, vitamino C, seleno, vario, kalcio ir cinko.
– Ar moterys ir vyrai sensta skirtingai?
– Pastebėjau, kad damos senėjimą dažnai sieja su menopauze. Taip yra dėl tam tikrų simptomų – greitai jaučiamo nuovargio, tinimo, dirglumo, nemigos, kurie stipriai gadina gyvenimo kokybę. Hormonų terapija nedidelėmis dozėmis kartu su fitopreparatais gali greitai atkurti balansą. Spendžiant iš mano praktikos, pakaitinės hormonų terapijos metodais besinaudojančios moterys neturi kraujotakos sutrikimų, o krūties vėžiu serga rečiau. Bet nereikia apsigauti – savaime suprantama, hormonų terapija nepailgina gyvenimo. Ji tiesiog pailgina aktyvią gyvenimo fazę. Būtent todėl sulaukusios 50-ies damos Europoje keičia profesiją, rūpinasi išvaizda, pradeda daug keliauti. Kai klausiu, kas paskatino tokias permainas, moterys atsako: „Vaikai užaugo, mėnesinės baigėsi, o savijauta gera. Pats laikas pagyventi sau.“
– Ar mūsų organizmas užprogramuotas tam tikram amžiui?
– Mes sutverti gyventi 120 metų. Prancūzijoje – jau daugiau nei 10 000 šimto metų sulaukusių piliečių. Po 40 metų turėsime 150 tūkst. žmonių, kuriems bus daugiau nei 100 metų. Pažiūrėkite, kaip greitai keičiasi gyvenimas. Šiandien liežuvis neapsiverstų 60-metį žmogų pavadinti pagyvenusiu. Kas yra senėjimas? Įsivaizduokite variklį, kuris ima veikti ne taip intensyviai. Laiku suteiktas gydymas, tinkama mityba šį variklį taiso. Organizmą galima palyginti su automobiliu. Jei kažkas barška, reikia atlikti diagnostiką, pataisyti kontaktus ir įpilti naujos alyvos. Savaime suprantama, kad kažkada automobilis nebevažiuos. Tačiau atsiminkite, kad žmogui tai turi nutikti, sulaukus mažiausiai 100 metų.