Hormonai – įvairių endokrininių liaukų gaminamos cheminės medžiagos, reguliuojančios mūsų biologines funkcijas. Jie – sudėtingos molekulės, o kai kurie turi antagonistinę porą su priešingomis funkcijomis. Pavyzdžiui, kasos beta ląstelės gamina insuliną, o kasos alfa ląstelės gamina hormoną gliukagoną. Šie hormonai sudaro antagonistinę porą.
Pavalgius kraujyje padidėja cukraus lygis, o insulinas padeda ląstelėms ir kepenims įsisavinti cukrų, sumažindamas gliukozės lygį kraujyje. Kai gliukozės lygis kraujyje stipriai sumažėja, suaktyvinamas gliukagonas. Jis kepenyse kaupiamą glikogeną vėl paverčia gliukoze ir išskiria į kraują, rašoma healthy-holistic-living.com.
Alkio hormonu vadinamu grelinas turi antagonistinį hormoną leptiną, kuris asocijuojasi su sotumu. Kai ilgai nevalgome, padidėja grelino kiekis ir jaučiame alkį. Pavalgius grelino sumažėja, padidėja leptino lygis ir nebejaučiame alkio. Kaip matote, endokrininė sistema palaiko balansą tarp įvairių hormonų.
Hipofizė, skydliaukė ir antinksčiai, moterų kiaušidės ir vyrų sėklidės gamina įvairius hormonus, kurie atlieka įvairias funkcijas. Kai vyrauja hormonų balansas, mes esame sveiki. Tačiau ligos, įvairūs išorės, mitybos pokyčiai gali išbalansuoti hormonus, sukelti nepageidaujamų simptomų ir ligų.
Kadangi hormonų poveikis nėra galutinai ištirtas, labai sunku tradiciniu būdu gydyti hormonų sutrikimus. Kita vertus, nuo senų laikų žmonės pastebėjo, kad tam tikros žolelės balansuoja hormonus, nors iki galo nežinoma kodėl.
Žolelės vadinamos adaptogenais, nes padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos pokyčių ir medžiagų apykaitos pokyčių organizme.
10 hormonus balansuojančių žolelių:
1. Kulkšnė (lot. Astragalus)
Su šia žolele kinų medicinoje gydė širdies, kepenų, viršutinių kvėpavimo takų ligas, astmą. Ši žolelė stimuliuoja imuninę sistemą, jaunina, nes joje yra komponentų, kurie aktyviną fermentų telomerus, saugančius ląstelių DNR, dalijantis ląstelei.
Kulkšnė normalizuoja kraujospūdį ir cukraus lygį kraujyje. Ji saugo kasos beta ląsteles, išskiriančias insuliną. Taip pat mažina atsparumą insulinui, kai insulino receptoriai praranda jautrumą dėl didelio cirkuliuojančio hormono lygio. Atsparumas insulinui gresia antrojo tipo diabetu.
2. Ašvaganda (lot. Withania somnifera)
Ašvaganda – populiari žolelė Indijos medicinos sistemoje ajurvedoje. Jos poveikis endokrininei sistemai platus, taigi ji – veiksmingas adaptogenas.
Ašvaganda balansuoja antinksčius ir skydliaukę. Ašvagandos ekstraktas tinka tiek skydliaukės hiperfunkciją, tiek hipofunkciją turintiems žmonėms.
Ašvaganda mažina streso pojūtį, gerina kraujotaką, saugo nuo priešlaikinio senėjimo. Ji laikoma afrodiziaku, vyrams netgi gydomi erekcijos sutrikimai. Moterims irgi naudinga, nes pagerėja kraujotaka ir lytiniuose organuose.
Ašvaganda dar vadinama migdomąja vitanija. Iš tiesų ši žolelė gerina miego kokybę, atmintį. Senyvo amžiaus žmonėms padeda atgauti gyvybingumą.
3. Peruvinė pipirnė (lot. Lepidium meyenii)
Šio bastutinių šeimos augalo šaknis, primenanti ropę, dar vadinama maca, maka arba peruviniu ženšeniu, nors su tikruoju ženšeniu šis augalas nėra susijęs. Ši itin maistinga šaknis naudojama kaip daržovė, ypač ji populiari Andų regiono virtuvėje. Labiausiai ji vertinama dėl to, kad suteikia energijos – manoma, kad senais laikais ja stiprindavosi inkų kariai.
Šiais laikais peruvinės pipirnės miltelius vartoja sportininkai, kad padidintų ištvermę. Šis augalas taip pat sureguliuoja hormonų pusiausvyrą, todėl mažina streso poveikį.
Peruvinės pipirnės šaknyse yra augalinių hormonų, kurie itin naudingi moterims, nes sumažina priešmenstruacinio sindromo ir menopauzės simptomus, tokius kaip karščio bangos ir naktinis prakaitavimas.
4. Amerikinis ženšenis (lot. Panax quinquefolius)
Amerikinis ženšenis yra tikrasis ženšenis, nors jo poveikis švelnesnis ir labiau kontroliuojamas nei kininio ženšenio. Jis palaiko pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį (PHA ašį), padėdamas palaikyti tinkamą hormonų pusiausvyrą, tačiau per stipriai nestimuliuoja endokrininės sistemos.
Amerikinis ženšenis stiprina imuninę sistemą ir mažina stresą. Jis gerina virškinimą, maistinių medžiagų pasisavinimą, tad ilgainiui suteikia jėgų ir ištvermės bei gerina bendrą sveikatos būklę.
Taip pat jis itin palankiai veikia vyrų reprodukcinę sveikatą, nes stiprina seksualinį potraukį ir gerina lytinę funkciją.
5. Gulsčioji serenoja (lot. Serenoa repens)
Gulsčiosios serenojos uogos natūralioje medicinoje naudojamos gydyti gerybinę prostatos hiperplaziją. Ji gerina spermos kokybę ir mažina lėtinio nuovargio simptomus. Gulsčioji serenoja taip pat mažina stresą ir gerina imuninę funkciją.
Šis augalas subalansuoja endokrininę sistemą apskritai, bet ypač palankiai veikia ir vyrų, ir moterų reprodukcinę sistemą. Ir vyrai, ir moterys turi tų pačių lytinių hormonų – estrogeno ir progesterono, tik jų kiekiai skiriasi, todėl nesunku suprasti, kaip tas pats augalas gali pagerinti abiejų lyčių reprodukcinę funkciją ir lytinį potraukį.
6. Gulsčioji ragužė (lot. Tribulus Terrestris)
Gulsčioji ragužė žinoma kaip afrodiziakas, šio augalo ekstraktas naudojamas indų ir kinų medicinoje, juo gydomos vyrų reprodukcinės sistemos problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų skaičius.
Gulsčioji ragužė nedidina testosterono ar kitų vyriškų hormonų gamybos, bet stimuliuoja androgeno receptorius smegenyse, o tai optimizuoja šių hormonų panaudojimą. Gulsčiojoje ragužėje esantis protodioscinas didina dehidroepiandrosterono (DHEA) kiekį vyro organizme, o tai padeda gydyti erekcijos sutrikimus, didina vaisingumą. Tyrimai parodė, kad šis augalas veiksmingai gydo vyrų nevaisingumą, kurį sukelia organizmo gaminami spermos antigenų antikūniai.
7. Epimedis (lot. Epimedium spp.)
Epimedis plačiai naudojamas kinų medicinoje gydyti įvairioms ligoms, tokioms kaip osteoporozė, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, hipertenzija, atminties sutrikimai, sąnarių skausmai ir kt. Šis augalas turi adaptogeninių savybių, todėl pagerina bendrą organizmo būklę. Išsiaiškinta, kad moterims jis padeda nuo nereguliarių mėnesinių ir seksualinės disfunkcijos. Šis augalas turi flavonoido ikarino, kuris atpalaiduoja lygiųjų raumenų audinius. Manoma, kad jis imituoja hormoną testosteroną ir gerina seksualinę funkciją.
8. Skaistminas tikrasis (lot. Vitex agnus-castus)
Šis Viduržemio regione augantis krūmas nuo seno naudojamas gerinti moterų reprodukcinės sistemos sveikatą. Augalo pavadinimas kilo iš to, kad anksčiau šio augalo ekstraktas buvo naudojamas sumažinti lytinį potraukį – tai neva padėdavo moterims išlikti skaisčioms. Tačiau pasirodo, šio augalo ekstraktas priklausomai nuo koncentracijos gali turėti ir priešingą poveikį. Naudojant mažesnį koncentratą, didėja prolaktino lygis, o didesnės dozės mažina šio hormono kiekį.
Skaistmino ekstraktas veikia hipofizę ir reguliuoja įvairius hormonus, tokius kaip estrogenas, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas ir prolaktinas. Šiais laikais jis naudojamas gydyti įvairias problemas, kurios moterims kyla dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų, pavyzdžiui, priešmenstruacinį sindromą, cikliška krūtų skausmą, policistinę kiaušidžių ligą, gimdos fibroidus, menopauzės problemas ir pan.
9. Vaistinė svirenė (lot. Pfaffia paniculata arba Hebanthe eriantha)
Vaistinė svirenė kilusi iš Pietų Amerikos, dar ji vadinama braziliniu ženšeniu, nors su tikruoju ženšeniu neturi nieko bendra. Šio augalo šaknies ekstraktas normalizuoja endokrininės sistemos veiklą, stiprina imunitetą, suteikia jėgų, gerina funkcijas. Savo gimtosiose vietose svirenė žinoma kaip panacėja, ji naudojama gydyti įvairius negalavimus, taip pat naudojama kaip bendrai organizmą tonizuojanti ir raminanti priemonė.
Svirenė dar vadinama „rusų paslaptimi“, nes rusų sportininkai siekdami pagerinti savo sportinius pasiekimus, vartojo ergogeninę medžiagą ekdisteroną, išgaunamą iš šio augalo. Šis augalas neturi jokio šalutinio poveikio, lyginant su dauguma kitų anabolinių steroidų. Nors rusams pavyko gana ilgai saugoti šią paslaptį, dabar iš svirenės išgaunamą medžiagą plačiai vartoja sportininkai visame pasaulyje.
Šis augalas taip pat stiprina atmintį, gerina apetitą ir subalansuoja cukraus kiekį kraujyje.
10. Kekinė juodžolė (lot. Actaea racemosa)
Kekinę juodžolę Amerikos indėnai naudojo gydyti įvairiems sutrikimams, kurie sukelia moterų nevaisingumą. Tyrimai parodė, kad tam tikri kekinėje juodžolėje esantys komponentai veikia kaip estrogenai smegenyse, jie gali turėti panašų poveikį reprodukcinei sistemai.
Moterims kekinė juodžolė padeda nuo menopauzės simptomų, kai sumažėja estrogeno gamyba. Šis augalas subalansuoja hormonus dėl to, kad jo poveikis panašus į estrogeno, be to, jame yra glikozidų, kurie taip pat reguliuoja hormonų pusiausvyrą. Kekinė juodžolė slopina uždegimus, nes joje yra izoferulo rūgšties, kuri padeda sumažinti skausmą ir tinimą reumatoidinio artrito ir osteoartrito atveju.