„Tai – tarsi įprotis, kuris vis kartojasi ir neduoda jokių rezultatų. Be abejo, tai blogiausias scenarijus Jūsų ateičiai“, – aiškina mokslų daktaras bei Mičigano Universiteto Psichologijos Katedros profesorius Jasonas Moseris.
Žmogaus galvoje visuomet yra minčių apie neužtikrintumą ar artėjančią katastrofą. Skirtingai nuo baimės, kuri turi konkrečią priežastį (pvz., voras ant sienos), žmonės jaudinasi dėl ateities nežinomybės ir neužtikrintumo, dėl kažko, kas tiesiog gali įvykti, rašoma „The Huffington Post“.
J. Moseris ir psichologė bei mokslų daktarė Christine Purdon dalinasi pačiais efektyviausiais būdais kovoti su nerimu:
1. Gyvenkite šiandiena.
Turbūt didžiausias skirtumas tarp į stresą linkusių ir jo išvengiančių žmonių, tai gebėjimas susikoncentruoti į dabartį ir nepasiduoti mintims apie dar neįvykusius dalykus. Ch. Purdon visa tai vadina „nerimo grandine“: kai žmogus jaudinasi dėl vieno dalyko, o paskui tai išauga į kitą „o jeigu..“, kuris iššaukia dar kitą „o jeigu..“ ir taip toliau.
Stresui nepasiduodantys žmonės sugeba susikoncentruoti į problemą ir nuspręsti, kokį sprendimą priimti. „Į stresą linkę žmonės nesugeba savęs kontroliuoti ir dažniausiai mintimis nukrypsta per toli“, – teigia Ch. Purton.
2. Mokėkite sukoncentruoti mintis.
Kadangi susikoncentruoti į šiandieną yra svarbu norint nuvyti šalin nerimą, dėmesio sutelkimo lavinimas gali padėti nukreipti neigiamas mintis nuo tariamos problemos, kuri vėliau gali peraugti į ištisą nerimo grandinę. „Dėmesio sutelkimas laiko Jus dabar ir čia, o tai padeda kontroliuoti Jūsų mintis“, – teigia Ch. Purdon.
3. Smegenys funkcionuoja kitaip stresinėse situacijose.
Profesorius J. Moseris išleido tyrimą „Abnormal Psychology“ žurnale, kuriame teigia, jog į stresą linkusių ir jį kontroliuojančių žmonių smegenys stresinėse situacijose funkcionuoja skirtingai. Tam, kad atliktų šį tyrimą, J. Moseris ir jo kolegos apklausė 71 moterį. Dalyvės turėjo atsakyti, ar jos pozityviai ar negatyviai į viską reaguoja gyvenime.
Moterys turėjo žiūrėti į negatyvius vaizdus, tokius kaip, kaukėtas vyras kėsinasi peiliu į moterį. Tuo pat metu jų smegenų veikla buvo stebima bei įrašinėjima. J. Moseris nustatė, jog pozityvių mąstytojų smegenys buvo mažiau aktyvios negu negatyvių mąstytojų.
„Galima teigti, jog tokiems žmonėms labai sunku prisiversti galvoti pozityviai stresinėse situacijose. Tokiu atveju, kai prašoma galvoti pozityviai, neigiamos emocijos ne tik, kad nesumažėja, bet padidėja“, – dėsto savo straipsnyje J. Moseris.
4. Priimkite iššūkius.
Į stresą linkę žmonės sunkiai priima sprendimus, kadangi jie apsvarsto visas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu streso vengiantys žmonės labiau mėgsta išbandyti problemos sprendimą, net jeigu jis turėtų ir neigiamas pasekmes. Taip pat, tokie žmonės yra lankstesni, kadangi jie neįsitveria vienos blogos minties ir neįstringa tame užburtame rate. Jie imasi veiksmų.
5. Į situaciją žiūrėkite tarsi iš šalies.
Tie, kurie sugeba išvengti streso, gali į savo situaciją pažvelgti iš kitos perspektyvos. J. Moseris aiškina, jog vienas iš metodų tai padaryti yra galvoti apie pačias blogiausias pasekmes, kokios tik gali įvykti. J. Moseris pabrėžia, jog kalbant su žmogumi apie blogiausius ateities scenarijus, keičiasi ir jo supratimas. Žmogus supranta, kad visos šios pasekmės vargu ar gali įvykti. Kita puiki priemonė – sakyti savo vardą vietoje „aš“, kuomet kalbama apie išgyventas ar išgyvenamas emocijas.
6. Išsiaiškinkite, nuo ko problema prasidėjo.
Pati didžiausia problema, susijusi su nerimu yra ta, jog nerimaudami galime visiškai nutolti nuo tikrosios bėdos. Labai svarbu nepamiršti tikrosios problemos tam, kad galėtume sustabdyti nerimo grandinę.
„Kai dirbu su stresuojančiais žmonėmis, bandau visų pirma išsiaiškinti tikrąją problemą“, – teigia Ch. Purdon.
„Be abejo gali būti keletas problemų, kurios galėjo sukelti sudėtingą situaciją, tačiau neverta apie tai galvoti dabar, nes visa tai šiuo metu vis viena nevyksta“. Svarbu išvengti problemos vystymosi.
Dėl streso kenčiantys žmonės mano, jog spėliodami ateities problemas sugebės išspręsti savo bėdą. Iš dalies tai atrodo visai logiška, tačiau, kai šie žmonės pradeda nerimauti, jie dažniausiai nebegali sustoti.
7. Paskirkite laiko problemai.
„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės pasiduoda nerimui, yra toks mąstymas: aš privalau išspręsti šią problemą dabar; aš privalau numatyti pasekmes ir sukurti planą, kad jas įveikčiau ir pan. Tai dažniausiai nukreipia žmonių dėmesį nuo svarbiausių dalykų, tokių kaip darbas, vaikai, sutuoktinis ar pan.“, – aiškina Ch. Purdon.
Taigi ji rekomenduoja naudoti „problemų kėdės“ strategiją, kuri veikia taip: skirkite 15 minučių per dieną savo problemai ir atsisėdę kur nors nuošaliau pagalvokite apie ją atidžiau. Įsitikinkite, jog tik per šias 15 minučių jaudinatės, o ne visą likusią dienos dalį.
8. Pasitikėkite savimi.
„Žmonės, linkę nervintis, ne tik kaupia blogas mintis viena po kitos, bet taip pat nepasitiki savimi, nes mano, jog negalės susidoroti su tomis blogomis pasekmėmis“, – teigia Ch. Purdon.
Būtų kvaila galvoti, jog nerimauti linkę žmonės turi puikius susidorojimo su problemomis įgūdžius, kadangi vieninteliai jų įgūdžiai tėra blogų scenarijų kūrimas. Tuo tarpu streso išvengti linkę žmonės pasikliauna savimi, nes jie galvoja, kad ir kas benutiktų, jie vis viena susidoros su tuo.
9. Numatykite pozityvias pasekmes net liūdnose situacijose.
Paimkime tą patį pavyzdį, kurį minėjome J. Moserio tyrime. Jeigu Jūs pamatytumėte vaizdą su kaukėtu vyru, kuris kėsinasi į moterį peiliu, kokio pasekmės galėtų būti? Nerimaujantys žmonės turbūt apsvarstytų tik pačius blogiausius scenarijus, tuo tarpu kiti pagalvotų: „Šią moterį ištiko bėda, bet turbūt ji vis tiek pabėgs nuo savo skriaudiko“, – paaiškina J. Moseris. Nerimo išvengiantys žmonės sugeba net negatyviausiose situacijose įžvelgti pozityvius padarinius.
10. Klauskite savęs teisingų klausimų.
Dažnai nerimaujantys žmonės užuot puolę į paniką galėtų paklausti savęs keleto klausimų: „Ar tai išvis mano problema?“ ir „Ar aš turi nors kiek galios kontroliuoti šią situaciją?“.
„Taip pat, tokio tipo žmonės galėtų savęs paklausti: „Ar aš jau padariau viską ką galėjau? Ar tai neišvengiama?“. Jeigu tai neišvengiama, tuomet tikrai nėra jokios priežasties dėl to nerimauti“, – sako Ch. Purdon.
11. Susitvarkykite su neigiamomis emocijomis.
„Žmonės, kurie tikrai linkę stresuoti įvairiuose situacijose, negali priimti savo emocijų. Tai reiškia, jog jie bijo nežinomybės ir negali susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis“, – teigia J. Moseris. Tačiau žmonės, kurie yra kur kas mažiau pažeidžiami streso, negatyvias emocijas laiko tinkamu ženklu atkreipti dėmesį į problemos rimtumą. Emocijos daro įtaką jų sprendimams.
Įveikti stresą padės ir 21 dienos streso valdymo iššūkis: prisijunkite.