Taip portale womenshealthmag.com publikuojamą pasakojimą pradeda Kelli Coennen, trisdešimtmetė iš Kalifornijos. Dabar ji – makiažo specialistė, patarianti moterims, kaip puoselėti grožį. Tačiau prieš ketverius metus K. Coennen kankino priklausomybė nuo kvaišalų ir psichologinės problemos: jai buvo nustatytas ribinis asmenybės sutrikimas.
Moteris ryžosi pokyčiams – ėmė laikytis CICO metodikos (tai angliško pasakymo „calories in, calories out“ (liet. „kalorijos vidun, kalorijos lauk“) trumpinys. O iš tiesų po įmantriu nauju pavadinimu slypi klasikinis svorio metimo būdas. CICO yra tiesiog kalorijų skaičiavimas siekiant suvartoti jų kuo mažiau) ir skaičiuoti maistines makromedžiagas, kad pagaliau atsikratytų antsvorio, dėl kurio jautėsi it kalėjime.
„Buvau tiek nutukusi, kad žengusi kelis žingsnius, kaipmat pradėdavau dusti. Nuolatos jaučiausi ligota, mieguista, o motyvacijos ką nors daryti lygis buvo nulinis. Domėjausi mada, bet mano pačios galimybės išsirinkti ką nors madingo buvo ypač ribotos. Dažniausiai tekdavo tenkintis tamprėmis ir trikotažiniais marškinėliais.
Neįsivaizduojate, kiek parduotuvių esu palikusi su ašara aky dėl to, kad man netiko jokie rūbai“, – prisimena K. Coennen.
„Mano buvo prasidėjusi priešdiabetinė būklė. Aišku, apie tai sužinojau tik tada, kai ryžausi pasikeisti. Mano kraujo spaudimas buvo per aukštas. Būdama 26-erių aš svėriau 118 kilogramų“, – tęsia pasakojimą moteris.
„2008-aisiais man buvo diagnozuotas ribinis asmenybės sutrikimas. Tai labai sudėtinga liga, bet net iki 2016-ųjų man neatrodė, kad turėčiau kaip nors gydytis. Vis dėlto kartą prastos nuotaikos epizodas kiek užsitęsė, be to, jaučiausi ypač siaubingai. 2016-aisiais teko nemenkai prisikentėti tiek dėl psichinės, tiek dėl fizinės sveikatos bėdų. Todėl nutariau išmėginti ambulatorinio gydymo programą, pritaikytą psichologinių sutrikimų turintiems asmenims. Gerai supratau, kad privalau nedelsdama pradėti rūpintis sveikata. Tokia ir buvo mano lieknėjimo istorijos pradžia.
Po kurio laiko vėl teko prisijungti prie programos. Tąkart dėl to, kad išblaivėčiau. Man buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas ir depresija. Vis dėlto iki 2019-ųjų gruodžio pavyko atsikratyti 32 kilogramų. Pajutau didžiulį įkvėpimą nepasiduoti, judėti tik į priekį. Didžiuojuosi, kad jau beveik devynis mėnesius esu visai blaivi.
Nueitas lieknėjimo kelias nebuvo pirmas bandymas atsikratyti antsvorio, todėl ėmiau laikytis tokio mitybos plano, kuris pasiteisino ir anksčiau.
Daugiau nei 30 kilogramų buvo pavykę atsikratyti ir 2013-aisiais. Deja, vėliau svoris sugrįžo ir dargi su kaupu. Tačiau prisiminiau metodą, kuris tada padėjo. Kalbu apie vadinamąją gaunamų ir sudeginamų kalorijų santykiu pagrįstą CICO dietą, taip pat maistinių makromedžiagų skaičiavimą.
Šįkart mitybos režimo laikiausi sąžiningai. Labai ilgai angliavandeniai man kėlė tikrą baimę, tačiau dabar jau suprantu, kad jie suteikia organizmui energijos, kuri būtina norint sportuoti. Stengiuosi kuo labiau riboti suvartojamo cukraus kiekį. Tą patį darau su riebalais. Taip pat vartoju ypač mažai druskos.
Įdomu, kaip atrodo tipinis mano dienos racionas? Siūlau su juo susipažinti.
Pusryčiai. Dienos pradžiai renkuosi vieną iš dviejų variantų (juos nuolatos kaitalioju). Jei tenka skubėti, sukremtu mėtinio šokolado batonėlį, o jei turiu kiek daugiau laiko, pasikepinu orkaitėje bulvių, suvalgau vieną arba porą kiaušinių, paprikų, viską pagardinu lašeliu aštraus padažo arba kečupo.
Pietūs. Šiuo atveju esu įpročio vergė – pietums kasdien valgau vieną ir tą patį – į lavašą įsuktą kalakutieną su daržovėmis, porą klementinų ir 30 gramų veganiškų traškučių.
Užkandžiai. Per dieną leidžiu sau suvalgyti ne daugiau kaip porą užkandžių – viskas priklauso nuo savijautos. Po treniruotės paprastai išgeriu kokteilio, kuriame gausu baltymų ir angliavandenių. O pavakary dažniausiai sukremtu keletą riešutų, nes tai – sveikųjų riebalų šaltinis.
Vakarienė. Maistą vakarienei paprastai užsisakau. Renkuosi tiek, kiek būna numatyta dviem žmonėms, tačiau viską padaliju į tris porcijas, kadangi namuose gyvename trise. Užsisakyti maistą man išties patinka, nes tai labai patogu, o porcijos būna tiksliai tokio dydžio, kokio reikia, todėl pavyksta nepadauginti kalorijų, kad ir koks gardus būtų patiekalas.
Desertas. Kiekvieną vakarą mėgaujuosi persikiniais guminukais.
Dabar apie sportą. Kai tik pradėjau lankytis sporto klube, naudodavausi vien elipsiniu treniruokliu arba eidavau bėgtakiu, bet su laiku daug kas pasikeitė.
Iki karantino buvau pamėgusi laiptinį treniruoklį, bet per tris pastaruosius mėnesius įsižiebė aistra bėgimui. Per dieną nubėgu ne mažiau kaip 5 kilometrus. Taip pat mėgstu vaikštinėti, iškylauti. Atidžiai stebiu kūno rengybos specialistų vedamus tinklaraščius ir stengiuosi atlikti jų rekomenduojamus pratimus su svarmenimis. Jie iš esmės pakeitė mano požiūrį į tokio tipo treniruotes.
Štai kokie įpročiai padėjo pastebėti akivaizdžius įdėtų pastangų rezultatus.
Pirmiausia, aš fotografuojuosi. Atitinkamos nuotraukos leidžia pamatyti, ar vyksta progresas. Svarstyklės gali nuvilti, bet nuotraukoje nesunku pamatyti, kaip pasikeitė kūnas, ir tai man reiškia daug daugiau nei svarstyklių ekrane įsižiebiantis skaičius. Apžiūrinėjant save veidrodyje pasikeitimus matyti sunku, bet kai regimą vaizdą palygini su seniau daryta nuotrauka, viskas tampa aišku.
Antra, geriu daug vandens. Per dieną stengiuosi išgerti net keturis litrus. Vanduo ne tik naudingas sveikatai, bet ir padeda atsikratyti odos problemų. Jaučiuosi daug geriau, kai žinau, kad negresia dehidratacija, ypač vasarą.
Trečia, kai tik pasiekiu tarpinį tikslą, stengiuosi save apdovanoti. Paprastai nusiperku kokį nors drabužį, kadangi, kaip minėjau, mada – mano silpnybė, o apsipirkimas kitados įvardydavo į tikrą neviltį. Taigi, kai tik atsikratau 4 kilogramų, ką nors sau padovanoju.
Šitaip gyvendama per ketverius metus netekau 45 kilogramų kūno svorio.
Galiu atvirai prisipažinti, kad viskas dabar kardinaliai pasikeitė. Nuolatos esu blaivi, o mano fizinė ir psichinė sveikata – pačios puikiausios būklės.
Iki gegužės mėnesio kartą per savaitę lankydavausi pas psichoterapeutą, dabar pas jį einu kas dvi savaites. Kontroliuoti nuotrauką man padeda vaistai ir meditacija.
Džiaugiuosi kiekviena diena, priartinusia mane prie šio gyvenimo etapo. Galiu patikinti, kad jeigu aš – žmogus, turintis ribinį asmenybės sutrikimą, kamuojamas nerimo, depresijos ir priklausomybės, sugebėjau pakeisti savo gyvenimą, tai padaryti gali bet kuris.“