Gyvenantys be streso nebūtinai yra bejausmiai vienuoliai, tai – eiliniai žmonės, jie irgi jaučia spaudimą, turi lūkesčių ir pan. Tad kuo skiriasi „stresuojantys“ nuo „nestresuojančių“?
Galite sakyti, kad stresas – šiuolaikinio gyvenimo nuolatinis palydovas, o jei žmogus gyvena be streso, vadinasi, jis neturi užsiėmimų. Netiesa. Tiesiog kai kurie žmonės moka tvarkytis su stresu.
Vilties teikia tai, kad kiekvienas to gali išmokti, rašoma „The Huffington Post“.
1. Išsiaiškinkite, kas kelia stresą ir raskite būdą jį išsklaidyti
Ne visada įmanoma sukontroliuoti, kas aplink vyksta, tačiau visada įmanoma kontroliuoti savo reakciją. Reikia eiti į susirinkimą darbe, laiku atlikti užduotis, pakelti spaudimą šeimoje, bet visada galima pakeisti požiūrį į tai, kas vyksta.
Pagalvokite, kaip būtų gražu papasakoti kolegoms susirinkime, ką nuveikėte, kaip nuostabu, kad šeima nebadauja, nepaisant to, kad kriauklėje – stirta nešvarių indų. Pakeitus požiūrį, įtampą keliantis įvykis gali imti teikti džiaugsmo.
2. Būkite rūpestingi
Rūpestingas žmogus nėra įsitempęs. Tai įsitempę žmonės budriai viską stebi, laukdami, kad atsitiks kas nors negero. Rūpestingi žmonės paprasčiausiai suvokia, kas vyksta, – tiek viduje, tiek aplinkoje.
Be to, jie gyvena dabartyje, taigi nešvaisto energijos svarstymams „kas būtų, jeigu...“. Jūs išmoksite, tik atsiminkite, kad naujiems įpročiams suformuoti reikia laiko.
3. Sąmoningai nuspręskite daugiau pramogauti.
Išmokti pramogauti, linksmintis, ilsėtis gali prireikti laiko. Tai nereiškia, kad neverta pabandyti. Didelių lėšų tam skirti nebūtina. Galima pažaisti su draugais tinklinį ar rasti sodą, kuriame galima savanoriškai padirbėti – tuo pačiu ir su žmonėmis pabendrausite. Malonus bendravimas mažina streso hormono lygį, tai reiškia, kad stresas nebesikaups organizme.
4. Darykite mini pertraukas.
Ne visada pavyksta pasidaryti ilgą poilsio pertrauką, tačiau įmanoma pasidaryti kelias penkių minučių pertraukėles. Tada galima pakvėpuoti, prasitempti, pajusti, kaip iš tiesų jaučiatės – taip irgi sumažinsite streso lygį. Pertraukėlės tegu būna skirtos ramiai veiklai.
5. Mankštinkitės, sportuokite.
Mankštintis, sportuoti naudinga ne tik kūnui, bet ir psichinei būklei. Moksliniu požiūriu, reguliarus mankštinimasis mažina simpatinės nervų sistemos reaktyvumą, kitaip tariant, tai reiškia, kad jus mažiau išbalansuos netikėtos aplinkybės, tapsite atsparesni.
Atsiminkite, kad prie sporto irgi reikia priprasti. Kūnas iš pradžių tingės, rasite galybę priežasčių atidėti sportą, tačiau susiimkite ir pamatysite – po kažkiek laiko kūnas pats prašys mankštos.
6. Sveikai maitinkitės.
Dietos neteikia džiaugsmo, vargina, o galiausiai svoris grįžta. Jei negalima valgyti spurgų, nuo ryto iki vakaro norisi spurgų. Bet jei sąmoningai nuspręsite sveikiau maitintis, jausite pasitenkinimą. Galiausiai jei norite pyrago, palaukite 5 min. Jei ir tada norėsite pyrago, sukirskite.