Kad ir kokios būtų priežastys ar dabartinė statistika, prognozės dar liūdnesnės – autoimuninių ligų atvejų tolydžio daugėja.
„Per 50 pastarųjų metų užfiksuotų autoimuninių reakcijų skaičius vien Jungtinėse Valstijose padidėjo trigubai“, – teigia medicinos gydytoja Amy Myers, knygos „The Autoimmune Solution“ autorė.
Lig šiol nustatyta ne mažiau kaip 80 skirtingų autoimuninių ligų rūšių. Nors kiekviena iš jų – unikali, dagelio skiriamieji simptomai yra tokie pat. Tai – nuovargis, galvos svaigimas, nedidelis karščiavimas ir uždegimas, galintis sukelti raudonį, karščio bangas, skausmą ir patinimus, rašoma internetinėje svetainėje „Prevention“.
Gydymas visada priklauso nuo konkrečios ligos, tačiau, kaip teigia Klivlando klinikos (JAV) Reumatinių ir autoimuninių ligų skiraus vadovas Howardas Smithas, dažniausiai skiriama priešuždegiminių medikamentų, imuninės sistemos veiklą slopinančių vaistų arba pažangesnių biologinių preparatų, kurie arba imituoja įprastai organizmo gaminamas medžiagas, arba blokuoja imuninei sistemai priskiriamus komponentus.
Vis daugiau dėmesio sulaukia ir natūraliais metodais pagrįstos strategijos, kaip antai rekomendacijos riboti uždegimus sukeliančius maisto produktus, t. y. tuos, kuriuose daug cukraus, sočiųjų riebalų, taip pat vengti stresinių situacijų, mažinti į organizmą patenkančių toksinų kiekį ir rūpintis virškinimo sistemos sveikata. Pasak A. Myers, net 80 proc. imuninės sistemos komponentų yra sukoncentruoti žarnyne.
Kuo anksčiau bus diagnozuota autoimuninė liga, tuo efektyviau pavyks sulėtinti jos progresavimą. Tačiau norint ją nustatyti, reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Toliau suminėti septynių dažniausiai pasitaikančių autoimuninių ligų požymiai ir simptomai.
Reumatoidinis artritas
Remiantis žurnale „Arthritis and Rheumatism“ aprašytu tyrimu, reumatoidiniu artritu suserga maždaug 4 proc. moterų. Liga pasireiškia viso kūno, įskaitant plaštakų, pirštų, alkūnių, kelių ir klubų, sąnarių uždegimu.
Reumatoidinis artritas net keliais požymiais skiriasi nuo osteoartrito – dažnai pasitaikančios ilgą laiką degenracine laikytos būklės, atsirandančios dėl sąnariams tenkančios apkrovos. Tokie reumatoidinio artrito simptomai kaip nuovargis, karščiavimas, svorio kritimas ir apetito praradimas paprastai pasireiškia greitai ir per kelias savaites pastebimai suintensyvėja. Reumatoidinio artrito simptomams būdinga simetrija, t. y. jie paveikia abi kūno puses.
Reumatoidinis artritas gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pavyzdžiui, aspirinu ir ibuprofenu), kurie mažina patinimą ir skausmą, taip pat imuninės sistemos atakas stabdančiais receptiniais vaistais. Mobilumui gerinti skiriama ir fizioterapija bei reabilitacija. Labai svarbu atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą, svorio kontrolę ir apskritai sveikų įgūdžių formavimą.
Vilkligė
Ypač didelio dėmesio vilkligė sulaukė 2015 metais, kai aktorė Selena Gomez atskleidė, kad pati kovoja su šiuo lėtiniu autoimuniniu susirgimu.
Nustatyta, kad vilklige pastaruoju metu serga 1,5 mln. žmonių. Devyni iš dešimties – moterys. Ši ligai gali pakenkti sąnariams, odai, inkstams, širdžiai, plaučiams ir kitoms kūno dalims.
Vilkligė pažeidžia daugelį skirtingų organų, todėl dažnai pasireiškia kuo įvairiausiais simptomais. Dėl šios priežasties ją ne taip lengva diagnozuoti.
Įprasti vilkligės požymiai – ypač didelis nuovargis, galvos skausmai, skausmingi arba ištinę sąnariai, karščiavimas, anemija, pėdų, kojų ir rankų tinimas, patinimai aplink akis, krūtinės skausmas giliai įkvepiant, peteliškės formos bėrimas nosies ir skruostų srityje, jautrumas saulei arba šviesai, plaukų slinkimas, sutrikęs kraujo krešėjimas, pirštų balimas arba mėlynavimas, kai šalta, taip pat opos burnos ir nosies gleivinėje.
Vilkligė gydoma antinksčių žievės steroidiniais hormonais ir kitais uždegimą mažinančiais, imuninę sistemą slopinančiais ir organų pažeidimus minimizuojančiais medikamentais.
Lėtinis autoimuninis tiroiditas
Lėtinis autoimuninis (Hašimoto) tiroiditas ištinka, kai imuninė sistema atakuoja skydliaukę – ties kaklo viduriu esančią drugelio formos liauką. Kai taip nutinka, ima stigti skydliaukės gaminamų hormonų (pasireiškia hipotirozė – skydliaukės funkcijos pablogėjimas). Tai labiausiai paplitusi skydliaukės liga.
Sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu gali atsirasti pastebimas patinimas priekinėje kaklo dalyje – vadinamasis gūžys – skydliaukės padidėjimas. Kiti simptomai – nuovargis, svorio augimas, hormonų svyravimai, raumenų arba sąnarių skausmas, šąlančios rankos ir kojos, išsausėjusi oda ir nagai, gausus plaukų slinkimas, vidurių užkietėjimas, depresija, atminties sutrikimai ir kimstantis balsas.
Išvardyti negalavimai paprastai lengvinami taikant pakaitinę hormonų terapiją – skiriant sintetinių skydliaukės hormonų.
Psoriazė
Psoriazė, arba žvynelinė, – tai lėtinė odą pažeidžianti liga, atsirandanti, kai odos ląstelės pradeda pernelyg greitai daugintis. Tai bene vienintelis autoimuninis susirgimas, vienodai dažnai ištinkantis tiek moteris, tiek vyrus. Jungtinėse Valstijose nuo žvynelinės kenčia 7,5 mln. žmonių.
Dažniausiai pasitaikančiam psoriazės tipui, plokštelinei žvynelinei, būdingi iškilę raudoni odos plotai, padengti balkšvos spalvos negyvomis odos ląstelėmis. Odą šiose srityse dažnai niežti. Žvyneliais padengti plotai gali būti skausmingi, skilinėti, kraujuoti. Paprastai jų atsiranda ant skalpo, kelių, alkūnių ir apatinės nugaros dalies.
Lengvas psoriazės formas dažnai pavyksta apmaldyti naudojant specialius drėkinamuosius kremus ir šampūnus. Deja, vidutinio sunkumo ir sunkiais ligos atvejais paprastai neapsieinama be lokalaus gydymo, šviesos terapijos ir medikamentų.
Psoriazinis artritas
Psoriaziniu artritu galima susirgti ir nesergant psoriaze, tačiau 40 proc. atvejų šios ligos būna tarpusavyje susijusios.
Šio tipo uždegiminis artritas paprastai paveikia didžiuosius sąnarius. Sunkiais atvejais liga sukelia skausmą, sąstingį, tinimą pažeistų sąnarių ir aplinkinėse srityse. Ankstyvas gydymas uždegimą ir tinimą mažinančiais geriamaisiais vaistais gali užkirsti kelią sąnarių pažeidimams, kurie ligai progresuojant didėja.
Sjogreno sindromas
Prasidėjus Sjogreno sindromui imuninė sistema atakuoja ašaras ir seiles gaminančias liaukas, todėl ne tik sumažėja išskiriamo sekreto kiekis, bet ir suprastėja jo kokybė. Kai taip nutinka, atsiranda akių, burnos, moterims – makšties sausumas. Be šių simptomų, ligai gali būti būdingi ir tokie požymiai kaip sąnarių skausmas bei nuovargis.
Sjogreno sindromas yra diagnozuotas 4 mln. žmonių. Dažniausiai šia liga susergama artėjant prie penkiasdešimtmečio. Mokslininkai mano, kad ši liga pasireiškia esant genetiniam polinkiui ir užsikrėtus virusine infekcija, tačiau neatmetamas ir endokrininės bei nervų sistemų vaidmuo.
Ligos gydimas priklauso nuo to, kuri sritis pažeidžiama. Tarkim, jei išsausėja akys, gali būti skirta akių lašų arba tepalų. Kartais atliekama ašarų latakų užblokavimo procedūra, skiriami uždegimą mažinantys medikamentai. Jei sausumas atsiranda burnoje, dažnai gelbsti kramtomoji guma arba kietas ledinukas (žinoma, becukris, mat burnos sausumas mažina atsparumą dantų gedimui). Taip pat svarbu vartoti skysčių, naudoti lūpų balzamą. Gali būti skirti ir seilių sekreciją stimuliuojantys preparatai.
Skleroderma
Šiai ligai būdinga padidėjusi kalogeno (jungiamuosiuose audiniuose esančio baltymo) gamyba. Skleroderma suserga 24 iš 100 tūkst. žmonių.
Sergant skleroderma, oda pastorėja ir sukietėja. Dėl to apsunkinami judesiai. Ši liga gali sukelti ir vidaus organų – inkstų, plaučių, širdies ir skrandžio bei žarnų pažeidimų.
Simptomams palengvinti paprastai skiriami vaistai. Pavyzdžiui, preparatai kraujospūdžiui reguliuoti gali padėti išvengti plaučių ir inkstų pažeidimų, o protonų pompos inhibitoriai padeda sumažinti skrandžio rūgšties sekreciją ir taip užkerta kelią rėmeniui. Fizioterapija ir reabilitacija gali padėti sumažinti skausmą, atgauti jėgas ir pagerinti mobilumą.