1. Sausa oda
JAV daugiausiai mirčių sukelianti onkologinė liga yra būtent plaučių vėžys: nuo jo kasmet miršta apie 140 tūkst. žmonių. Nors rūkymas šios ligos riziką didina labiausiai, 10-20 proc. plaučių vėžio atvejų JAV diagnozuojama būtent žmonėms, kurie nėra gyvenime rūkę. Mes manome, kad šis rodiklis didėja, nes rūko vis mažiau žmonių“, – sako medicinos profesorė iš Stanfordo universiteto Heather Wakelee.
Kai kuriais atvejais šią ligą nerūkantiems žmonėms gali sukelti aplinkos veiksniai, ypač radono poveikis ir kvėpavimas kitų žmonių rūkomų cigarečių dūmais.
„Vis dėlto dažniausiai mes nežinome, kodėl niekada nerūkęs žmogus susirgo plaučių vėžiu“, – sako dr. H. Wakelee.
2. Radonas
Mažai kas įvertina radono riziką. Aplinkos apsaugos agentūros (Environmental Protection Agency – EPA) duomenimis, kasmet JAV radonas siejamas su apytikriai 2 tūkst. 900 mirčių nuo plaučių vėžio – ir visi šie pacientai niekada nėra rūkę. Su radonu siejama dar apytikriai 18 tūkst. mirčių tarp pacientų, kurie rūko ar rūkė anksčiau. Šių mirčių greičiausiai būtų buvę galima išvengti, jei rūkantieji nebūtų buvę veikiami radono – radioaktyvių nematomų dujų, kurias išskiria tam tikro tipo dirvožemis. Sąveika su šiomis dujomis dar labiau sustiprina žalingą rūkymo poveikį (ir atvirkščiai), sako profesinės sveikatos ir aplinkos veiksnių poveikio sveikatai tyrimų profesorius iš Ajovos universiteto Billas Fieldas.
Radono gali pakliūti į namus ir jis gali kauptis. Vienintelis būdas sužinoti, ar savo namuose nekvėpuojate radonu, yra patikra, kurią rekomenduoja medikai ir aplinkosaugininkai. Galima nebrangiai įsigyti testavimo rinkinį, o jei paaiškėtų, kad radono lygis didelis, jį gan paprasta pašalinti (įsirengti vėdinimo vamzdžių sistemą).
„Radono gali būti darbovietėje, mokykloje ar kituose pastatuose, kuriuose praleidžiame daug laiko“, todėl patikrinkite orą ir ten, pataria dr. B. Fieldas.
3. Pasyvus rūkymas
Kai būname šalia rūkančių žmonių, kartu su jais kvėpuojame cigaretėse esančiomis medžiagomis, kurios sukelia vėžį, nors ir mažesnėmis dozėmis nei rūkant, sako dr. H. Wakelee. Ligų kontrolės ir prevencijos centro vertinimų, pasyvus rūkymas plaučių vėžio riziką padidina 20-30 proc., o rūkančioms moterims ir vyrams ši rizika išauga, atitinkamai, 13 ir 23 proc.
Gyvenant su rūkančiu žmogumi, gali būti sunku išvengti pasyvaus rūkymo.
„Jei jums rūpi jūsų pačių sveikata, pamėginkite pasikalbėti su artimuoju, kuris rūko ir paprašykite rūkyti tik lauke“, – pataria dr. H. Wakelee. O dar geriau, paprašykite artimo žmogaus, kad apskritai mestų rūkyti.
4. Užterštas oras
Tyrimų duomenimis, oro tarša, ypač automobilių, elektrinių ir miškų gaisrų išskiriamos smulkiosios dalelės, tokios kaip PM2.5, gali padidinti plaučių, krūties ir kt. vėžio riziką. Didžioji dalis šių tyrimų atlikta Kinijoje, tačiau didelis užterštumas, kuris potencialiai didina vėžio riziką, jau nekalbant apie kitas ūmias sveikatos problemas, tokias kaip astma, fiksuojamas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei kitose šalyse, sako medicinos profesorius Charlesas Powellas iš Mt. Sinai ligoninės.
Dr. Ch. Powellas rekomenduoja stebėti oro kokybę savo rajone ir mieste, ir jei oro tarša padidėjusi, neiti į lauką.
5. Asbestas
Tokios organizacijos, kaip Amerikos vėžio draugija, asbestą įtraukia į sąrašą veiksnių, kurie didina plaučių vėžio riziką. Vis dėlto asbesto poveikis turi būti ilgalaikis ir labai intensyvus, kad žmogus susirgtų plaučių vėžiu, tad dažniausiai jis riziką kelia tiems žmonėms, kurie kasdien dirba su asbesto turinčiomis medžiagomis, sako dr. Ch. Powellas.
Tai žmonės, atliekantys statybų, griovimo darbus, remontuojantys automobilius ir kariai – jiems gresia didžiausia rizika, kad asbestas sukels plaučių vėžį, nes asbesto yra statybinėse medžiagose ir stabdžių kaladėlėse. Laimei, ši medžiaga jau mažiau paplitusi, nes dauguma asbesto turinčių produktų yra uždrausti arba apriboti.
6. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai grupė plaučių ligų, kuri apima lėtinį bronchitą ir emfizemą. Šios ligos didina plaučių vėžio riziką.
Viena iš priežasčių ta, kad plaučių vėžio ir LOPL rizikos veiksniai panašūs – rūkymas, radono ir asbesto poveikis per pan. Pagrindinis LOPL rizikos veiksnys ko gero būtų ilgalaikis rūkymas. Žmonės, kurie niekada nerūkė arba per visą gyvenimą surūkė ne daugiau nei 100 cigarečių, LOPL suserga tik išskirtiniais atvejais, sako dr. H. Wakelee.
Vis dėlto rūkymas iki galo nepaaiškina ryšio tarp LOPL ir plaučių vėžio. Pasak dr. Ch. Powello, su LOPL siejamas uždegimas ko gero taip pat didina ir plaučių vėžio riziką. Pacientai, kuriems diagnozuota LOPL, visų pirma turėtų mesti rūkyti, jei vis dar rūko, ir pasidaryti kompiuterinės tomografijos tyrimą.
7. Paveldimumas
Žmonėms, kurių šeimos istorijoje yra buvę plaučių vėžio atvejų, gresia didesnė šios ligos rizika, ypač jei jų artimas giminaitis susirgo šia liga palyginti jauname amžiuje. Nėra genetinio testo plaučių vėžio rizikai patikrinti, kaip krūties vėžio atveju, nes mokslininkai dar nenustatė, kuris genas atsakingas už šią ligą, sako dr. Ch. Powellas. Žmonėms, kurių šeimos istorijoje yra buvę plaučių vėžio atvejų, jis pataria pasidaryti kompiuterinės tomografijos tyrimą, kuris paprastai rekomenduojamas rūkantiems ar rūkiusiems pacientams.
8. Elektroninės cigaretės
Elektroninės cigaretės nėra sveikesnė įprastų cigarečių alternatyva, kaip teigia rūkantieji. Nors elektroninių cigarečių keliamas pavojus tampa vis akivaizdesnis, bet jų rūkymas, vadinamasis „veipinimas“ vis dar populiarus – netgi tarp paauglių: apie tai, kad per pastarąjį mėnesį yra rūkę elektroninę cigaretę, prisipažįsta 1-as iš 4-ių vyresniųjų klasių moksleivių, praneša Nacionalinis sveikatos institutas.
„[Dėl to] praktiškai neišvengiamai padaugės mirčių nuo plaučių vėžio skaičius tuo metu, kai šie moksleiviai užaugs“, – sako dr. Ch. Powellas.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai fiksuoja su elektroninių cigarečių rūkymu siejamą išaugusį plaučių ligų (2051 iki dabar) ir mirčių (39) skaičių, o tyrimai parodo, kad plaučių ligos gali didinti plaučių vėžio riziką, pridūrė jis.