1) Didžioji dalis (60-70 proc.) homeopatinių vaistinių preparatų pagaminama iš augalinių šaltinių. Priešingai nei fitoterapijoje, kur dažnai naudojami džiovinti vaistiniai augalai ar spiritinės jų ištraukos, homeopatijoje naudojamos šviežios augalinės žaliavos, surinktos ekologiškose ir švariose augimvietėse. Šviežios augalinės žaliavos surenkamos ir kuo skubiau pristatomos į gamybos vietas, kur jos specialiai apdorojamos.
2) Maždaug trečdalis homeopatinių preparatų gaminama iš įvairių neorganinių medžiagų, pavyzdžiui, įvairių druskų, aukso, sidabro, fosforo. Homeopatiniai vaistai gali būti gaminami net iš gyvsidabrio ar arseno, kurie įprastai labai nuodingi, tačiau praskiesti daugelį kartų, kaip teigia homeopatai, tampa labai veiksmingais preparatais.
3) Gana nedidelė, bet reikšminga homeopatinių preparatų dalis gaunama iš gyvulinės kilmės žaliavų. Gali būti naudojami vabzdžių ar gyvačių nuodai, laukinių ančių širdys ir kepenėlės, įvairūs tam tikrų gyvių syvai ir t.t.
4) Pirmas homeopatinių vaistų gamybos etapas apima ruošinių gamybą. Antras etapas apima skiedinių gamybą. Potencijavimą sudaro praskiedimas ir dinamizacija – prieš tai jau minėtas specialus skiedinių purtymas ir kratymas, reikalingas tam, kad veiklioji medžiaga tolygiai pasiskirstytų homeopatiniame preparate.
5) Homeopatijos šalininkai teigia, kad gamybos procesas labai svarbus – tik taip preparatuose sukaupiama reikiama informacija ir energija.
6) Homeopatijos šalininkai teigia, kad daugumoje preparatų likusi pakankamai reikšminga vaistinių medžiagų molekulių koncentracija, turinti neabejotiną klinikinį poveikį, tačiau praktiškai neturinti nepageidaujamų poveikių tikimybės. Chemikai su tokiu teiginiu dažniausiai nesutinka, nes praskiedimai kartais būna tokie dideli, kad joks mokslas, formulė ar kiekybiniai metodai negalėtų pagrįsti to, kad tirpale vis dar yra veikliosios medžiagos molekulių.
7) Manoma, kad tuose vaistiniuose preparatuose, kurių praskiedimas didesnis nei D24 ar C12, vaistinės medžiagos molekulių gali būti iš viso nelikę. Tačiau homeopatijos šalininkai teigia, kad net ir tokiems preparatams būdingas tam tikras klinikinis poveikis, pavyzdžiui, vėžinių ląstelių žūtis (apoptozė).
8) Homeopatai teigia, kad homeopatiniai preparatai, priešingai nei cheminės kilmės preparatai, skatina organizmą sutelkti visas jėgas į sveikimą. Tuo tarpu cheminės prigimties preparatai patys padaro visą darbą už organizmą ir dar labai dažnai sukelia įvairių nepageidaujamų reiškinių.